Ekonomistė: norint įsivesti eurą reikia dar daug dirbti

Statistikos departamentui šalyje toliau fiksuojant mažėjančią infliaciją, vieni analitikai kišenėje jau regi eurą, kiti įspėja dėl išorėje slypinčių pavojų.

Fiksavo defliaciją

Lietuvos statistikos departamentas liepos mėnesį užfiksavo 0,7 proc. mėnesio defliaciją. Vartojimo prekių ir paslaugų kainos šalyje mažėjo antrą mėnesį iš eilės.

Metinė (liepą, palyginti su 2012 m. liepos mėnesiu) infliacija siekė 0,5 proc., o vidutinė metinė infliacija buvo 2,2 proc.

Metinė infliacija šiemet liepą buvo 2,3 procentinio punkto mažesnė nei tą patį 2012 m. mėnesį, vidutinė metinė infliacija – 1,3 procentinio punkto mažesnė.

Anksčiau statistikai prognozavo, kad liepą Lietuvoje bus užfiksuota 0,3 proc. suderinta mėnesio defliacija, 1 proc. suderinta metinė infliacija ir 2,3 proc. suderinta vidutinė metinė infliacija.

Tikimybė – per 90 proc.

Statistikos departamentui vakar paskelbus naujausius infliacijos rodiklius, "Swedbank" vyriausiasis analitikas Nerijus Mačiulis teigė, kad tokie skaičiai rodo, jog Lietuva tikriausiai atitiks Mastrichto kriterijus ir galės įsivesti eurą 2015 m.

"Pastarosios tendencijos, kurias mes matome, stebėdami tiek vartotojų kainų indeksą, tiek gamintojų kainų indeksą, kuris signalizuoja apie vartotojų kainas per ateinančius šešis mėnesius, mums rodo, kad tikimybė, jog Lietuva tenkins Mastrichto kriterijų 2014 m. pradžioje, yra labai didelė ir turbūt viršija 90 proc. Manome, kad vidutinė metinė infliacija šių metų pabaigoje bus apie 1,5 proc. ir tik šiek tiek padidės kitų metų pradžioje", – BNS sakė N.Mačiulis.

Jis sakė, kad nors kainų mažėjimą daugiausia lėmė išoriniai veiksniai, dėl kurių mažėja infliacija ir kitose ES valstybėse, Lietuva vis vien turėtų atitikti reikalavimus, norėdama įsivesti bendrą valiutą.

"Reikia atsiminti tai, jog Mastrichto kriterijus skaičiuojamas pagal tris mažiausią infliaciją turinčias ES šalis, bet pridedant 1,5 procentinio punkto. Tad tai padidina kriterijų ir mes prognozuojame, kad kitų metų pradžioje Mastrichto kriterijus bus apie 2 proc. Be to, nors Lietuvoje dešimtadaliu pabrango elektra ir padidintas minimalus mėnesinis atlyginimas, įmonės tų didėjusių sąnaudų vartotojams neperkėlė. Tai reiškia, kad greta tų palankių pasaulinių tendencijų mes neturėjome vidinių veiksnių, dėl kurių būtų didėjusios kainos", – teigė analitikas.

Pasak jo, kainų mažėjimą šalyje praėjusį mėnesį lėmė pigusi nafta ir maisto produktai pasaulinėse rinkose.

"Mes iš tiesų tikėjomės kainų mažėjimo liepą, bet ne tokio didelio. Pagrindinės priežastys, dėl kurių mažėjo kainos, išliko tos pačios: labai palankios tendencijos žaliavų rinkoje, sumažėjusi naftos kaina ir svarbiausia mažėjanti daugumos maisto produktų kaina tarptautinėse rinkose", – tikino "Swedbank" analitikas.

"Vasarą mes matėme ir sezoninius veiksnius – maisto produktų atpigimą, drabužių išpardavimus. Aišku, kad rudens mėnesiais mes kaip ir visada matysime didesnį kainų augimą, bet net ir jis nebesustabdys infliacijos mažėjimo. Mes prognozuojame, kad nuo rugpjūčio kas mėnesį bus fiksuojama vidutiniškai 0,3–0,4 proc. infliacija", – teigė N.Mačiulis.

Atsipūsti dar anksti

SEB banko vyriausioji analitikė Vilija Tauraitė laikosi kiek nuosaikesnės pozicijos dėl tikimybės 2015-aisiais įsivesti eurą.

"Pavasarį skaičiuojant Mastrichto kriterijų iš trijų mažiausią infliaciją turinčių ES valstybių pašalinta Graikija. Dėl šios priežasties Lietuva pastaruoju metu atitinka Mastrichto kriterijų, tačiau lengvabūdiškai atsikvėpti nederėtų – kriterijus vykdomas tik per plauką. Pavyzdžiui, birželį vidutinė metinė Lietuvos infliacija, apskaičiuota pagal Suderintą vartotojų kainų indeksą, buvo 2,5 proc., tiek pat sudarė ir Mastrichto kriterijus. Jei nebūtų buvusi eliminuota Graikija, kartelė būtų siekusi tik 2,1 proc. Kitą pavasarį, kai norint įvesti eurą bus tikrinamas Lietuvos infliacijos rodiklis, gali atsirasti ir daugiau itin žemą infliaciją turinčių valstybių. Sunku numatyti, ar jos taip pat būtų traktuojamos kaip išskirtiniai atvejai, tačiau tikimybė, jog Mastrichto kriterijus bus žemas, yra didelė", – teigė V.Tauraitė.

Analitikė taip pat pabrėžė, kad Lietuvoje kol kas kryptingas infliacijos mažinimo planas neegzistuoja ir laukiant euro įvedimo kliaujamasi savaiminiu infliacijos mažėjimu.



NAUJAUSI KOMENTARAI

populizmas ir melas

populizmas ir melas portretas
Kas per frazės 'dar daugiau dirbti"?Kaip galima dar daugiau dirbti -kai tau už dabrtinį darbą nesugeba sumokėti tinkamo atlyginimo kurio žmogui užtektų pragyvenimui?Keista kad žmonės nesuvokia ,kad "frazė dar daugiau dirbti"-reiškia kad žmogus yra verčiams atlikti neapmokamą darbą.Be to kam reikia daugiau dirbti?Ogi pasirodo tam kad "kažkas",kas to produkto nekuria -jį paisavintų ir iš to turėtų naudą.Dirbti daugiau samdomam darbuotojui -reiškia vergovinės santvarkos atstatymą.Taigi gerbiamieji -jei kažkas sako kad reikia DAR DAUGIAU DIRBTI -PO TA FRAZE SLEPIASI ESMĖ-KAD REIKIA DIRBTI UŽ DYKĄ!!!!!

nenorim

nenorim portretas
jokio euro, ką čia kliedit...

K. Brumas

K. Brumas portretas
A. Maldeikienė: krizė buvo išspręsta metodais, analogiškais Stalino Bravo, Maldeikiene! Pagrindinė mūsų problema Lietuvoje - kad nemokame tikros kainos už samdomą darbą [1]. Problema Maldeikienės pokalbyje - nėra nurodyta išeitis. O išeitis tėra tik viena: vienytis visiems, kuriems dar rūpi Lietuva. Verslininkams - auginti sau darbuotojus ir kelti atlyginimus. Verslininkams ir valdžiai periodinių krizių metu susivienyti, kad vokišku metodu išsaugoti neatleidžiant kvalifikuotą darbo jėgą, išnaudojant atsiradusį laisvą laiką kvalifikacijos kėlimui bei įgūdžių tobulinimui. Reikalinga mūsų valia ir geranoriškumas mūsų versluose bei politinė valia. Rašykite, tarkimės, kaip ir su kuo to siekti, kaip šviesti verslininkus ir valdžios atstovus. Kito kelio nėra. Daugiau apie tai - surašius Google paieškoje žodžius: mokslas-studijos-ekonomika.
VISI KOMENTARAI 11
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių