- Valdas Pryšmantas, Giedrius Gaidamavičius/BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vis dar teigiama mėnesio ir gana aukšta metinė infliacija Lietuvoje yra fenomenas, sako ekonomistas Rytis Krušinskas. Tuo metu ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė pastebi, kad metinė infliacija mažėja ir jos išraiška nebegąsdina taip, kaip anksčiau.
„Mane tai stebina, kalbant apie mėnesinę infliaciją norėtųsi pamatyti skaičių su brūkšnelio ženklu prieš jį, o metinė infliacija 18 proc., lyginant jau su aukštesnėmis kainomis. Mane kaip akademiką toks fenomenas domina, bet kaip vartotoją tai erzina, nes kažkada turėtų būti tas augimo sustojimas, kainos turėtų bent stabilizuotis, o mes matome, kad plataus vartojimo prekės vis dar brangsta“, – BNS trečiadienį sakė Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkas R. Krušinskas.
Tuo metu bendrovės „INVL Asset Management“ ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė sako, kad besitęsiantį metinės infliacijos mažėjimą lemia palyginamosios bazės efektas.
„Metinės infliacijos pagrindinės priežastys yra bazės efektas, nes pernai pirmą pusmetį labai stipriai brango tiek prekės, tiek paslaugos. Prisiminkime, kad prekių ir paslaugų krepšelio kainos pakildavo vidutiniškai po du procentus per mėnesį“, – BNS teigė I. Genytė-Pikčienė.
„Natūralu, kad atsispyrus nuo tokios vis didėjančios kartelės, ta procentinė infliacijos išraiška palaipsniui mažėja ir bent jau jos išraiška skaičiais nebegąsdina taip, kaip anksčiau“, – pridūrė ji.
R. Krušinsko manymu, kainų augimas išlieka dėl vis dar gana aukšto vidaus vartojimo, eksporto apimčių.
„Paskutinių metų skaičius rodo, kad mes ir toliau vis dar augame. Kyla labai paprastas klausimas – kieno sąskaita? Mes turime tą patį vidaus vartojimą, eksportas, nors girdime, kad Vakarų rinkos lėtėja. Įdomu, kurioje vietoje tas mechanizmas pradės gesti“, – kalbėjo R. Krušinskas.
Mane kaip akademiką toks fenomenas domina, bet kaip vartotoją tai erzina, nes kažkada turėtų būti tas augimo sustojimas, kainos turėtų bent stabilizuotis, o mes matome, kad plataus vartojimo prekės vis dar brangsta.
Jo nuomone, aukštos kainos taip pat gali laikytis dėl inercijos.
„Yra didelė inercija, kai įsivažiuojame, o stabdymas nėra labai norimas. Duosiu pavyzdį: kuro kainos labai greitai kyla, kai pabrangsta nafta, bet jai atpigus kainos labai lėtai leidžiasi. Man yra tam tikrų panašumų su šiuo procesu“, – kalbėjo R. Krušinskas.
I. Genytė-Pikčienė pastebi, kad nemažėjančią mėnesio infliaciją palaiko pernykštis nestabilumas, elektros ir kietojo kuro kainų augimas.
„Aišku, tai irgi galbūt yra dar vis liekamieji pernykščių nestabilumų, disbalansų, energetikos krizės reiškiniai, nes būtent elektros energijos kainų padidėjimas vasarį, taip pat įvairių kuro, kietojo kuro kainų padidėjimo efektas įkrito į vasario mėnesį“, – teigė I. Genytė-Pikčienė.
Pasak jos, nerimą kelia su praėjusių metų energetikos krize susijęs daržovių brangimas.
„Matome, kad daržovės labai stipriai pabrango, ir ši tendencija stebima ne tik Lietuvoje (...) Tai yra pasekmė apie, kurią kalbėjo Vakarų šalių daržovių augintojai rudenį. Jie įspėjo, kad dėl aukštų energetikos kainų šiltnamių verslas tampa nerentabilus, nekonkurencingas ir, matyt, susidarė tam tikri daržovių deficitai, kurie ir veja tas kainas aukštyn“, – kalbėjo I. Genytė-Pikčienė.
Ekonomistė mano, kad šiemet sulauksime ir mėnesio defliacijos, tačiau kada, neįvardijo.
Metinė infliacija Lietuvoje vasarį – palyginti su pernai vasariu – siekė 18,7 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra.
Mėnesio infliacija – vasarį, palyginti su sausiu – siekė 0,7 proc., o vidutinė metinė infliacija (12 paskutinių mėnesių, palyginti su ankstesniais 12 mėnesių) buvo 20,7 procento.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...
-
Pramonės įmonių skaitmenizacijai – beveik 150 mln. eurų
Skatinant padėti sparčiau modernizuoti Lietuvos pramonės sektorių, „Invega“ numato 150 mln. eurų finansavimą šalies pramonės įmonėms. Beveik 50 mln. eurų ketinama skirti įmonių skaitmeninimo projektams vidurio ir vakarų Lietuvos...
-
Seimas linkęs švelninti Alkoholio kontrolės įstatymą4
Antradienį Seimas po svarstymo pritarė įstatymo pataisoms, kuriomis būtų suvienodintas renginiuose leidžiamų pardavinėti alkoholinių gėrimų stiprumas. Taip pat siūloma leisti maisto pristatymo platformoms teikti informaciją apie gėrimų gamintoj...
-
G. Skaistė: biudžeto pajamų surinkimas iš PVM kovą toliau gerėjo1
Metų pradžioje smukus valstybės pajamoms iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ir kai kuriems analitikams teigus, kad šiemet gali būti nepasiektas jo surinkimo planas, finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad kovo mėnesį tiek PVM, t...
-
Nakvynės kainos Dainų šventės metu gali būti net dvigubai didesnės6
Nors iki Dainų šventės liko dar beveik trys mėnesiai, nakvynės vietos viešbučiuose jau pildosi. Planuojama, kad Dainų šventė šiais metais sulauks rekordinio dalyvių skaičiaus – net 37 tūkst. Tiesa, žmones gąsdina p...
-
Seimo komitetas: subsidija jaunos šeimos būstui neturi būti siejama su vaikų skaičiumi
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas antradienį nutarė, kad valstybės subsidija jaunoms šeimos, regionuose įsigyjančioms būstą, neturi priklausyti nuo vaikų skaičiaus. ...
-
EIMIN skiria beveik 35 mln. eurų projektų įgyvendinimui
Ekonomikos ir inovacijų ministerija skiria beveik 35 mln. eurų finansavimą 35 projektams, numatomiems įgyvendinti Vidurio ir vakarų Lietuvos regione, pagal priemones „Inopažanga“ ir „Inobranda“. ...
-
M. Skuodis ragina kelių projektų finansavimui pasitelkti viešojo ir privataus sektorių partnerystę
Siekiant užtikrinti valstybinės reikšmės kelių infrastruktūros projektų įgyvendinimą, susisiekimo ministras Marius Skuodis ragina pasitelkti viešojo ir privataus sektorių partnerystės (VPSP) modelį. ...
-
Lietuvos pramonė sausį–kovą augo 0,1 proc.
Pramonės produkcijos vertė Lietuvoje sausį-kovą siekė 8,7 mlrd. eurų (to meto kainomis) ir, palyginti su 2023 metų tuo pat laiku, augo 0,1 proc. (palyginamosiomis kainomis). ...