- Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Savo nuopelnu įvardijusi Lietuvos šuolį Pasaulio banko „Doing business“ reitinge, Vyriausybė pasigyrė ne vien savo nuveiktu darbu, kuris užsienio investuotojams nėra toks jau svarbus, sako „Nordea“ ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Savo nuopelnu įvardijusi Lietuvos šuolį Pasaulio banko „Doing business“ reitinge, Vyriausybė pasigyrė ne vien savo nuveiktu darbu, kuris užsienio investuotojams nėra toks jau svarbus, sako „Nordea“ ekonomistas Žygimantas Mauricas. Savo ruožtu SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda tikina, kad investuotojams entuziazmo nekeliančios problemos išlieka opios, todėl popierėliais su patraukliomis vietomis reitinguose nėra prasmės moti.
Savo ataskaitoje Seimui Vyriausybė pažymėjo kryptingai gerinusi verslo sąlygas. „2013 metais Vyriausybė kryptingai gerino verslo sąlygas. Pasaulio banko tyrimo „Doing Business 2014“ duomenimis, Lietuva bendrame 189 pasaulio šalių reitinge pagal verslo sąlygas iš 27 vietos pakilo į 17. Tarp Europos Sąjungos (ES) valstybių narių Lietuva užima 6 vietą“, – rašoma ataskaitoje.
Tačiau, Ž. Maurico teigimu, „Doing business“ reitingas labiau analizuoja verslo pradėjimą, o ne galimybes užsiimti verslu, kartais net nesusijusias su Vyriausybės vykdoma politika ir jos nuopelnais.
„Šis indikatorius daugiau pasako apie galimybes pradėti verslą, bet ne apie sąlygas juo užsiimti. Jis analizuoja aspektus, kartais netgi tiesiogiai nesusijusius su Vyriausybės vykdoma politika. Pavyzdžiui, tai, kaip galima gauti bankų paskolas, galimybę prisijungti prie interneto, elektros tinklų“, – pastebi Ž. Mauricas.
Savo ruožtu G. Nausėda teigia, kad kai kuriose srityse galbūt pasiekėme sėkmės, tačiau aplinkinių valstybių atžvilgiu tai dar neleidžia mums būti vertinamiems daug palankiau.
„Tai yra sėkmė, tačiau fragmentiška, dėl to ji savaime didelėmis užsienio investicijomis Lietuvoje nevirsta. Tuo galima pasidžiaugti, tačiau norėtųsi ne tik skambių pavadinimų įmonių atėjimo į Lietuvą, o pritraukimo tokių įmonių, kurios gebėtų užtikrinti technologinę pažangą Lietuvoje. Kol kas apie tai kalbėti dar ankstoka“, – kalba ekonomistas.
Ž. Mauricas: pasigedau konkrečių veiksmų
Pasak Ž. Maurico, kur kas iškalbingiau verslo sąlygas Lietuvoje apibūdina Pasaulio ekonomikos forumo konkurencingumo indeksas, kuriame Lietuva yra 48 vietoje ir atsilieka nuo kaimynės Estijos, esančios 32-oje.
„Šis rodiklis yra gerokai svarbesnis ir žinomesnis pasaulyje, o investuotojai, norintys investuoti valstybėje, į jį kreipia kur kas daugiau dėmesio. Indeksas rodo valstybės pasirengimą išlaikyti verslą ir nuolat suteikti jam geras sąlygas. Tai ir mokestinė aplinka, ir kvalifikuotos darbo jėgos pasiūla. Vyriausybės ataskaitoje pasigedau konkrečių veiksmų, kurie tame reitinge padėtų Lietuvai palypėti keliais laipteliais aukščiau“, – teigia Ž. Mauricas.
Jo duomenimis, mūsų konkurencingumas kaip tik sumažėjo. Vyriausybės ataskaitoje teigiama, jog taip nutiko todėl, kad padidėjo tyrime dalyvaujančių valstybių skaičius (2012 metais tyrime dalyvavo 144 valstybės, o 2013 metais – 148).
G. Nausėda: investuotojams rūpi ne popierėliai
Ekonomistas G. Nausėda visų indeksų ir rodiklių atžvilgiu sako turintis ne itin populiarią nuomonę. Jo teigimu, investuotojams tokios ataskaitos nėra pirmasis informacijos šaltinis, kuriuo jie naudojasi, priimdami sprendimus dėl investavimo užsienio šalyse.
Pasak G. Nausėdos, bet kurio rimto, solidaus investuotojo sprendimo pagrindas yra jo paties analizė, informacija, surinkta iš neformalių šaltinių, susipažinimas su šalies mokesčių sistema, kitų užsienio investuotojų praktika, problemomis, iššūkiais.
„Po šios informacijos analizės galbūt ir galima pasiskaityti visokias ataskaitas. Tačiau tos ataskaitos kartais duoda ir ganėtinai paradoksalius rezultatus – antai šuolį į priekį, nors niekas negali aiškiai suvokti, kodėl tas šuolis įvyko. Todėl kai kurie investuotojai atsargiai žiūri į visas apklausas ir savo sprendimus yra linkę priimti savo turimos informacijos pagrindu. Tai turbūt mums ir reikėtų stengtis geriausiai atrodyti jų akyse, o ne moti popieriais su kažkokiomis labai patraukliomis vietomis reitinge“, – sako ekonomistas.
Įstrigę įsisenėjusiose problemose
Naujienų portalo LRT.lt pašnekovų teigimu, pagrindinės problemos, mažinančios Lietuvos konkurencingumą užsienio investuotojų akyse, niekur nedingo. Tai yra korupcija, biurokratija, darbo rinkos nelankstumas, įsisenėjusios mokesčių sistemos ydos.
„Lietuvos problemos, mažinančios jos konkurencingumą, ganėtinai įsisenėjusios. Tai ir darbuotojams, ypač kvalifikuotiems, nepalanki mokesčių sistema, darbo santykių nelankstumas ir biurokratinė našta, kurios mažinimas turėtų būti vienas iš prioritetų“, – sako Ž. Mauricas.
Pasak G. Nausėdos, svarbiu klausimu išlieka „Sodros“ lubos, ypač jei orientuojamasi į aukštesnės kvalifikacijos darbo jėgą arba didesnę pridėtinę vertę kuriančias verslo šakas. Tačiau ekonomistas abejoja, ar artimoje ateityje Lietuvai pavyks šią problemą išspręsti.
SEB banko prezidento patarėjas pažymi, kad žemės sklypų planavimo ir sklypų paskirties keitimo srityje Vyriausybė įvykdė teigiamų pokyčių, tačiau ji išlieka viena iš probleminių sričių. Anot G. Nausėdos, investicijoms trukdo ir tai, kad Lietuvoje pernelyg daug improvizuojama dėl mokesčių politikos, o ilgesnio laikotarpio mokesčių sistemos vizijos iki šiol nėra.
Dažnai užsienio verslininkus truputį gąsdina spontaniškai kylančios diskusijos dėl automobilių, nekilnojamojo turto ar kitų mokesčių, kurioms pasibaigus verslininkai nežino, ko dar laukti, už kurio kampo tyko nauja spontaniška diskusija dėl naujų mokesčių. Jei vizija būtų ilgesnio laikotarpio, bent jau 3-4 metų, būtų žinoma, kad tam tikri mokesčiai tikrai nesikeis, kai kurie galbūt netgi mažės, verslininkai galėtų rimčiau planuoti savo veiklą ir žiūrėti į priekį“, – tikina G. Nausėda.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Teisėsauga atliko kratas GIPL rangovėje „Alvora“, Latvijos ir Lenkijos įmonėse
Pagrindinėje Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) rangovėje „Alvora“ teisėsauga antradienį atliko kratas, praneša portalas „15min“. ...
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais4
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis3
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...
-
R. Vainienė: visuomenę dėl pirkinių sumos apvalinimo turės informuoti Lietuvos bankas4
Seimui ketvirtadienį priėmus įstatymą, pagal kurį prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė sako, kad didžiausias iš&sc...
-
G. Skaistė: į brangstantį skolos aptarnavimą reikia žiūrėti atsakingai1
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant valstybei skolintis trumpalaikiams gynybos projektams ir taip papildomai finansuoti krašto apsaugą, finansų ministrė sako, jog į šiuo metu augančius valstybės skolos aptarnavimo kaštus reikia ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis4
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Dirbančių pensininkų laukia pokyčiai: viskas, ką reikia žinoti11
Šiuo metu perskaičiuojamos būtent dirbančių pensininkų pensijos ir jų padidėjimą dalis žmonių jau pajuto. Kiti didesnių išmokų sulauks iki liepos mėnesio. Apie dirbančius pensininkus ir kiek padidės jų pensijos, LNK pasakojo &bdqu...
-
Seimas ėmėsi opozicijos pataisų dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo
Seimas priėmė svarstyti opozicijos parengtas pataisas, kurios leistų žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas. ...
-
L. Kasčiūnas: didesnis PVM gynybai svarstytinas, bet pirmiau – pelno mokestis10
Ieškant papildomų lėšų gynybai, svarstytinas didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM), tačiau pirmiausia būtų didinamas pelno mokestis, o vėliau – galbūt ir kiti, sako naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūn...