- Pranciškus Vaišvila ir Artūras Ketlerius, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ekonomistai Nerijus Mačiulis ir Gitanas Nausėda neigiamai vertina „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio norą keisti fiskalinės drausmės įstatymus, nes jie šalį apsaugo nuo politikų užgaidų išleisti daugiau nei yra surenkama šalies biudžete, o tai gali išpūsti valstybės skolą ir sumažinti šalies ekonomikos stabilumą.
SEB banko prezidento patarėjas G.Nausėda BNS kalbėjo, kad fiskalinės drausmės įstatymai padeda užtikrinti stabilumą ir yra naudingi.
„Tai nėra sugalvota dėl to, kad kažkam apriboti galimybes išlaidauti ir leisti pinigus. Tuo pirmiausia siekiama užtikrinti stabilumą šalims, kurios dėl savo politinių ypatybių, pristinga politinės valios to stabilumo laikytis. Tai sugalvota kaip tam tikras apynasris, norintiems paišlaidauti politikams. (...) Jeigu apynasrio nebūtų, tada labai gražių tikslų vardan būtų leidžiami šimtai milijonų eurų įvairiems visuomenei naudingiems tikslams, tik viso to pabaiga būtų didžiulė skolų kupra ir didžiulės palūkanos, kurias tektų mokėti už tas skolas“, - kalbėjo G.Nausėda.
„Swedbank“ vyriausias ekonomistas N.Mačiulis BNS teigė, jog fiskalinės drausmės įstatymai Lietuvai pernai padėjo pirmą kartą subalansuoti viešuosius finansus.
„Nesutikčiau, kad neatlieka jokio vaidmens tie įstatymai - būtent dėl šių įstatymų pernai ir turėjome pirmą kartą nepriklausomos Lietuvos istorijoje subalansuotus finansus. Aišku, kai ekonomika yra pakilimo laikotarpyje, kai galima skolintis už mažą kainą, visuomet yra pagunda didinti valdžios sektoriaus išlaidas. Ypač artėjant rinkimams, įvairiausioms socialinėms reikmėms, tačiau ilguoju laikotarpiu tai yra labai rizikinga strategija, ypač dabar, kai ekonomika yra iš dalies jau kaistanti“, - tvirtino N.Mačiulis.
Savo ruožtu G.Nausėda tvirtino, jog įtakingiems politikams reikėtų atsargiau kalbėti apie norus keisti Lietuvos ekonomikos stabilumui svarbius įstatymus.
„Aš manyčiau, kad tokią retoriką reiktų reikšti labai atsargiai, nes be kita ko įtakingų politikų kalbas įsiklauso ir užsienio investuotojai, ir verslo bendruomenė, kuriai panašūs pasisakymai kelia labai rimtų klausimų, ar ši šalis nenorėtų truputį paišlaidauti įvairiais pretekstais. Manau, kad pasitikėjimo mūsų ekonomikos stabilumu ar investiciniu patrauklumu dėl šios priežasties tikrai nepadaugėja“, - tvirtino G.Nausėda.
Tiek N.Mačiulis, tiek G.Nausėda tvirtino, jog fiskalinės drausmės įstatymus būtų sunku keisti, nes Lietuva - įsipareigojusi Europos Sąjungai (ES), kad atsakingai valdys savo viešuosius finansus. N.Mačiulis dar pridūrė, kad trumpuoju laikotarpiu, pakeitus fiskalinės drausmės įstatymus, didelio ekonominio poveikio nebūtų.
„Trumpuoju laikotarpiu kažkokio didelio ekonominio poveikio nebūtų, bet, aš manau, kad jei tai būtų simboliniai pokyčiai, gal nieko nebūtų, bet galėtume tikėtis Europos Komisijos vertinimo, kad Lietuva galimai atsitraukia nuo jau ratifikuotos Lietuvoje Europos Sąjungos fiskalinės sutarties“, - kalbėjo „Swedbank“ vyriausias ekonomistas.
Anot jo, ekonomikos pakilimo metu perteklines biudžeto pajamas naudingiausia kaupti.
„Esmė yra kaupti lėšas ir neišlaidauti, kai ekonomika ir taip auga, o biudžeto pajamos didėja ir taip reikšmingai. Ir būtent pakilimo laikotarpiu valstybė turi kaupti rezervą nuosmukiui, čia yra klasikinė ekonominė teorija, kuri yra užprogramuota įstatymuose. (...) Dar vienas efektas yra ir papildomas spaudimas infliacijai - tikrai daug išmintingiau tas perteklines pajamas kaupti netikėtumams ar ilgalaikiams strateginiams tikslams, o ne pravalgyti“, - sakė N.Mačiulis.
„Valstiečių“ lyderis R.Karbauskis ketvirtadienį interviu portalui delfi.lt teigė, jog ankstesnių valdžių priimti įstatymai, numatantys fiskalinės drausmės apribojimus biudžeto deficitui ir išlaidoms augti, neleidžia papildomai gaunamų valstybės pajamų skirti žmonių gerovei didinti.
Fiskalinės drausmės įstatymas, apribojantis viršplaninių biudžeto pajamų panaudojimą, priimtas 2007-ųjų lapkritį ir įsigaliojo nuo 2008-ųjų pradžios, šalį valdant socialdemokrato Gedimino Kirkilo Vyriausybei. 2014-ųjų lapkritį, kai Vyriausybei vadovavo socialdemokratas Algirdas Butkevičius, priimtas Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinis įstatymas, apibrėžiantis šalies įsipareigojimus dėl atsakingos finansų politikos.
Konstituciniu įstatymu yra užtikrintas Europos Sąjungos (ES) sutarties dėl stabilumo, koordinavimo ir valdysenos Ekonominėje ir pinigų sąjungoje (ES fiskalinės drausmės sutartis) įgyvendinimas. Lietuva šią sutartį pasirašė 2012 metų kovą, o Seimas ratifikavo tų pačių metų birželio 28 dieną.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ministrė: pasirinkus amunicijos gamyklos vietą, reikės priimti sprendimus dėl kompensacijų
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Vyriausybė turės priimti sprendimus dėl sklypo ir kompensavimo mechanizmo Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), kurio valdomoje žemėje netoli Baisogalos ketinama statyti &b...
-
G. Skaistė: norint patenkinti gynybos poreikius reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad norint rasti finansavimą patenkinti išaugusius gynybos poreikius, reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių. ...
-
Prezidentas nepalaiko siūlymo gynybą finansuoti iš savivaldybėms tenkančios GPM dalies1
Prezidentas Gitanas Nausėda sako nepalaikantis Laisvės partijos siūlymo dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį. ...
-
I. Vėgėlės šeimos valdoma „Vilpra“ galimai apeidinėjo sankcijas Rusijai ir Baltarusijai8
Kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos kontroliuojama šildymo sistemų prekybos ir įrengimo grupė „Vilpra“ į Kirgiziją eksportuodama kondicionierius galimai apeidinėjo Europos Sąjungos (ES) sankcijas Rusijai ir Baltarus...
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai2
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...
-
Vyriausybė pritarė siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio kainą susieti su MMA6
Vyriausybė trečiadienį pritarė Finansų ministerijos ir Lietuvos banko (LB) siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio gyventojams ir smulkiam verslui kainą susieti su minimalia mėnesio alga (MMA), ją perskaičiuojant kas trejus metus. ...
-
Liberalai „laisviečius“ kaltina įžūlumu, tarsis dėl savo siūlymo gynybos finansavimui6
Vienas valdančiųjų liberalų lyderių Eugenijus Gentvilas trečiadienį įžūliu pavadino koalicijos partnerių „laisviečių“ siūlymą dėl būdų padidinti gynybos finansavimą, bandys formuluoti savo iniciatyvą. ...
-
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje per metus augo dešimtadaliu2
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina kovą siekė 42,31 cento už kilogramą ir buvo 10,8 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. Lyginant su vasariu, supirkimo kaina kilo 0,3 proc. ...
-
Lietuvos bankas: Lietuvos auksas pernai pabrango 9 proc.3
Lietuvos aukso atsargų rinkos vertė, nepaisant susilpnėjusio JAV dolerio euro atžvilgiu, pernai išaugo 9 proc. iki 355 mln. eurų, sako Lietuvos banko (LB) atstovas. ...
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio6
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...