Ekonomistai: Lietuvos žmonės litą myli, tačiau ne bet kokia kaina

Valdžios ketinimai įvesti eurą šalyje 2015 m. kol kas neatspindi didžiosios visuomenės dalies nuotaikos ir lūkesčių, pastebi SEB banko analitikai naujausiame leidinio „Lietuvos makroekonomikos apžvalga“ numeryje.

Pasak ekspertų, Lietuvos žmonės norėtų dar tam tikrą laiką išsaugoti litą kaip nacionalinę valiutą, nors santaupoms laikyti ir ypač paskoloms imti dažnokai teikia pirmenybę eurui. Teigiama, kad viena iš esminių sąlygų, kad visuomenės nuomonė keistųsi – aiškinti žmonėms euro įvedimo privalumus ir sąžiningai nurodyti su tuo susijusias problemas ir riziką.

„Eurobarometro“ apklausų rezultatai rodo, kad nuo 2004 metų rugsėjo., kai buvo pradėti atlikti šie sociologiniai tyrimai, nepalaikančių euro įvedimo Lietuvos gyventojų visą laiką buvo daugiau negu palaikančių. Išimtis buvo tik 2009 m. rugsėjis, kuomet globalinės finansų krizės grimasos buvo itin baisios. Tuo metu euro zonos ekonomika nespindėjo, tačiau lėmė kitos priežastys – Lietuvoje buvo laukiama net 15-16 proc. BVP smukimo, beveik tokio paties atlyginimų sumažėjimo ir didžiulio nedarbo, o gal net ir lito devalvavimo. Kai situacija šalyje normalizavosi, žmonių simpatijos eurui vėl ėmė blėsti. Žinoma, tam turėjo įtakos ir nuo 2010 m. paaštrėjusi euro zonos skolų krizė.

„Kad ir kaip bebūtų, pastaraisiais metais euro įvedimą palaikančiųjų ir nepalaikančiųjų balansas buvo geresnis nei auksiniais Lietuvos ekonomikai laikais – 2004-2008 m., kuomet buvo puikuojamasi “Baltijos tigro„ įvaizdžiu ir truputį iš aukšto žvelgiama į kur kas lėčiau pūškuojančią euro zonos ekonomiką“ – sakė SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.

Pasak SEB banko eksperto, paramą eurui Lietuvoje lemia ne tik pačios euro zonos būklė, bet ir lyginamoji Lietuvos situacija globaliniame kontekste. „Iš to galima padaryti bent keletą išvadų: pirma, apie euro zoną mąstome žvelgdami iš savo varpinės, t.y. priešpastatydami Lietuvą Europai; antra, eurą iš esmės vertiname kaip gelbėjimosi ratą ištikus bėdai, o ne stengiamės įžvelgti jo galimą naudą; trečia, meilė litui išgaruoja kilus abejonėms dėl jo stabilumo, tuomet staiga praregime ir atrandame patrauklius euro bruožus“, – sakė G. Nausėda.

Pasak analitiko, jeigu Lietuvos ekonomika įsibėgės, gali nutikti taip, kad bendrosios ES valiutos pusėn vėl bus žvelgiama „suraukta nosimi“ ir taip veikiausiai atsitiks, jeigu viskas bus palikta savieigai ir nebus laužomi įvairiausi, kartais gana egzotiški mitai.

„Vienas iš euro mitų, smarkiai gluminančių specialistus, yra žmonių baimė prarasti pinigų politikos savarankiškumą. Ko jau ko, bet pinigų politikos savarankiškumo jau dabar turime tiek pat, kiek, pavyzdžiui, platinos išteklių mūsų žemėje, ir tai nėra susiję su Lietuvos banko gebėjimais, o su valiutų valdybos režimu ir visiškai fiksuotu lito kursu", – sakė G. Nausėda. Ekonomisto teigimu, stebina tai, kad viešose diskusijose pasigirsta nemažai nuomonių, kad besąlygiškai importuoti Europos centrinio banko (ECB) pinigų politiką Lietuvai yra priimtina, o įsivesti eurą – ne.

Anot G.Nausėdos, rimtesnės diskusijos nusipelno teiginys, kad Lietuvai įstojus į euro zoną, tektų finansiškai paremti į krizės sūkurį patekusias regiono valstybes. „Čia iš karto reikėtų aiškiai atriboti mūsų įnašą į ECB kapitalą, kuris yra ne išlaidos, o investicija, suteikianti mums teisę gauti proporcingą pelno dalį. Mūsų finansinės injekcijos į bendruosius euro zonos stabilizavimo fondus taip pat nėra pinigų išmetimas į “juodąją skylę„, kadangi minėtieji fondai naudojami probleminėms euro zonos šalims kredituoti, o ne dotuoti“, – sakė G. Nausėda.

Ekonomisto nuomone, pastebimas asimetriškas mūsų požiūris į ES finansinę paramą. „Tuomet, kai Lietuva šias lėšas gauna, nekvaršiname sau galvos, kad tai yra Vokietijos ar Belgijos mokesčių mokėtojų pinigai, tačiau mums atsidūrus donorų vaidmenyje, piktinamės, kad esame priversti remti kažkur toli esančius nelaimėlius. Jeigu visos ES šalys laikytųsi tokio solidarumo, ši organizacija būtų sužlugusi nepraėjus net dešimtmečiui nuo jos gimimo“, – teigė G. Nausėda.



NAUJAUSI KOMENTARAI

aa

aa  portretas
eurui NE

lt

lt portretas
Cia ne Lietuvos zmones o LT valdzia nemaisykit savoku
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Darbo birža švaisto ES milijonus?
    Darbo birža švaisto ES milijonus?

    Noras keisti arba įgyti profesiją gali įstumti į keblią padėtį. Kaunietis Martynas Staliulionis, pasinaudojęs Darbo biržos  pasiūlyta profesinio mokymo programa, ėmė abejoti, ar tai nėra tuščias ES skirtų pinigų švaistymas. ...

    44
  • Lietuvos elektros sistema pasiruošusi žiemos išbandymams
    Lietuvos elektros sistema pasiruošusi žiemos išbandymams

    Smarkiai išaugusios importo galimybės užtikrina elektros sistemos adekvatumą visą žiemą. Planuojama, kad naujausios tarptautinės jungtys „LitPol Link“ ir „NordBalt“ dirbs visus ateinančius tris mėnesius. 2015 m. žiemą ...

  • Apklausa: lietuviai po Kalėdų eglute labiausiai nenorėtų rasti statulėlių
    Apklausa: lietuviai po Kalėdų eglute labiausiai nenorėtų rasti statulėlių

    Artėjant didžiausioms metų šventėms, aplanko ne tik jaukus laukimo jausmas, bet ir dovanų pirkimo karštinė: ką dovanoti? Daugiau nei pusė apklaustų lietuvių atvirauja labiausiai nenorintys gauti keraminių statulėlių ir puodelių (32,...

  • Bekontakčiai mokėjimai – nuo kitų metų
    Bekontakčiai mokėjimai – nuo kitų metų

    Didžiųjų prekybos tinklų parduotuvėse jau įdiegti bekontakčio mokėjimo terminalai, tačiau 46 tūkst. bekontaktes mokėjimo korteles įsigijusių gyventojų dar priversti jomis atsiskaitinėti kaip įprastomis, rašo "Lietuvos žinios"....

  • Į madą grįžta mediniai žaislai, bet didelė jų dalis – eksportuojama
    Į madą grįžta mediniai žaislai, bet didelė jų dalis – eksportuojama

    Prekybininkai sako – į madą grįžta mediniai žaislai. Jų paklausa kasmet auga, ypač prieš didžiąsias šventes. Tačiau gamintojai konstatuoja, kad medinių žaislų Lietuvoje lieka nedaug. Didžioji jų dalis eksportuojama į užsien...

  • Darbuotojų paieška: kodėl „Facebook“ tam puikiai tinka
    Darbuotojų paieška: kodėl „Facebook“ tam puikiai tinka

    Statistika rodo, kad jauni žmonės nuo 18 iki 29 metų Lietuvoje ieško darbo pasitelkdami socialinius tinklus, savo ruožtu darbdaviai lygiai taip pat ieškodami darbuotojų naudoja šias priemones. Anot Lietuvoje trečius metus veikiančio...

  • Būstui įsigyti – valstybės parama
    Būstui įsigyti – valstybės parama

    Naujoji Lietuvos valdžia žada paspirtį jaunoms šeimoms, kad šios galėtų lengviau įsigyti savo pirmąjį būstą. Anot paskirtojo premjero Sauliaus Skvernelio, pajamų tam žada ieškoti didindama per biudžetą perskirstomą bendrojo ...

    8
  • Seimas imasi 23 Darbo kodekso pataisų
    Seimas imasi 23 Darbo kodekso pataisų

    Pirmoje dienos pusėje nutaręs svarstyti valdančiųjų pataisas dėl dalies socialinio modelio nuostatų atšaukimo arba jų įsigaliojimo atidėjimo, Seimas ketvirtadienio pavakarę priėmė svarstyti dar vieno naujojo Darbo kodekso pataisų glėbį. ...

    6
  • Darbuotojai džiaugiasi, o ekonomistai nerimauja
    Darbuotojai džiaugiasi, o ekonomistai nerimauja

    Remiantis statistika, darbo užmokestis Lietuvoje šiais metais augo. Tiesa, ekonomistai dėl to nerimauja – jų teigimu, kuo didesnės bus algos, tuo mažiau konkurencinga bus Lietuvos ekonomika. Mat konkuruoti su kitų šalių gamintojais, ...

    2
  • R. Budbergytė: teko tvirtai laikyti antipopulistinį skydą
    R. Budbergytė: teko tvirtai laikyti antipopulistinį skydą

    Kadenciją baigianti finansų ministrė Rasa Budbergytė sutiko su "Kauno dienos" skaitytojais pasidalyti mintimis apie iššūkius, su kuriais jai teko susidurti einant atsakingas pareigas, ir trumpai apžvelgti nuveiktus darbus. Ministr...

    1
Daugiau straipsnių