Ekonomistai: Lietuvos žmonės litą myli, tačiau ne bet kokia kaina

Valdžios ketinimai įvesti eurą šalyje 2015 m. kol kas neatspindi didžiosios visuomenės dalies nuotaikos ir lūkesčių, pastebi SEB banko analitikai naujausiame leidinio „Lietuvos makroekonomikos apžvalga“ numeryje.

Pasak ekspertų, Lietuvos žmonės norėtų dar tam tikrą laiką išsaugoti litą kaip nacionalinę valiutą, nors santaupoms laikyti ir ypač paskoloms imti dažnokai teikia pirmenybę eurui. Teigiama, kad viena iš esminių sąlygų, kad visuomenės nuomonė keistųsi – aiškinti žmonėms euro įvedimo privalumus ir sąžiningai nurodyti su tuo susijusias problemas ir riziką.

„Eurobarometro“ apklausų rezultatai rodo, kad nuo 2004 metų rugsėjo., kai buvo pradėti atlikti šie sociologiniai tyrimai, nepalaikančių euro įvedimo Lietuvos gyventojų visą laiką buvo daugiau negu palaikančių. Išimtis buvo tik 2009 m. rugsėjis, kuomet globalinės finansų krizės grimasos buvo itin baisios. Tuo metu euro zonos ekonomika nespindėjo, tačiau lėmė kitos priežastys – Lietuvoje buvo laukiama net 15-16 proc. BVP smukimo, beveik tokio paties atlyginimų sumažėjimo ir didžiulio nedarbo, o gal net ir lito devalvavimo. Kai situacija šalyje normalizavosi, žmonių simpatijos eurui vėl ėmė blėsti. Žinoma, tam turėjo įtakos ir nuo 2010 m. paaštrėjusi euro zonos skolų krizė.

„Kad ir kaip bebūtų, pastaraisiais metais euro įvedimą palaikančiųjų ir nepalaikančiųjų balansas buvo geresnis nei auksiniais Lietuvos ekonomikai laikais – 2004-2008 m., kuomet buvo puikuojamasi “Baltijos tigro„ įvaizdžiu ir truputį iš aukšto žvelgiama į kur kas lėčiau pūškuojančią euro zonos ekonomiką“ – sakė SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.

Pasak SEB banko eksperto, paramą eurui Lietuvoje lemia ne tik pačios euro zonos būklė, bet ir lyginamoji Lietuvos situacija globaliniame kontekste. „Iš to galima padaryti bent keletą išvadų: pirma, apie euro zoną mąstome žvelgdami iš savo varpinės, t.y. priešpastatydami Lietuvą Europai; antra, eurą iš esmės vertiname kaip gelbėjimosi ratą ištikus bėdai, o ne stengiamės įžvelgti jo galimą naudą; trečia, meilė litui išgaruoja kilus abejonėms dėl jo stabilumo, tuomet staiga praregime ir atrandame patrauklius euro bruožus“, – sakė G. Nausėda.

Pasak analitiko, jeigu Lietuvos ekonomika įsibėgės, gali nutikti taip, kad bendrosios ES valiutos pusėn vėl bus žvelgiama „suraukta nosimi“ ir taip veikiausiai atsitiks, jeigu viskas bus palikta savieigai ir nebus laužomi įvairiausi, kartais gana egzotiški mitai.

„Vienas iš euro mitų, smarkiai gluminančių specialistus, yra žmonių baimė prarasti pinigų politikos savarankiškumą. Ko jau ko, bet pinigų politikos savarankiškumo jau dabar turime tiek pat, kiek, pavyzdžiui, platinos išteklių mūsų žemėje, ir tai nėra susiję su Lietuvos banko gebėjimais, o su valiutų valdybos režimu ir visiškai fiksuotu lito kursu", – sakė G. Nausėda. Ekonomisto teigimu, stebina tai, kad viešose diskusijose pasigirsta nemažai nuomonių, kad besąlygiškai importuoti Europos centrinio banko (ECB) pinigų politiką Lietuvai yra priimtina, o įsivesti eurą – ne.

Anot G.Nausėdos, rimtesnės diskusijos nusipelno teiginys, kad Lietuvai įstojus į euro zoną, tektų finansiškai paremti į krizės sūkurį patekusias regiono valstybes. „Čia iš karto reikėtų aiškiai atriboti mūsų įnašą į ECB kapitalą, kuris yra ne išlaidos, o investicija, suteikianti mums teisę gauti proporcingą pelno dalį. Mūsų finansinės injekcijos į bendruosius euro zonos stabilizavimo fondus taip pat nėra pinigų išmetimas į “juodąją skylę„, kadangi minėtieji fondai naudojami probleminėms euro zonos šalims kredituoti, o ne dotuoti“, – sakė G. Nausėda.

Ekonomisto nuomone, pastebimas asimetriškas mūsų požiūris į ES finansinę paramą. „Tuomet, kai Lietuva šias lėšas gauna, nekvaršiname sau galvos, kad tai yra Vokietijos ar Belgijos mokesčių mokėtojų pinigai, tačiau mums atsidūrus donorų vaidmenyje, piktinamės, kad esame priversti remti kažkur toli esančius nelaimėlius. Jeigu visos ES šalys laikytųsi tokio solidarumo, ši organizacija būtų sužlugusi nepraėjus net dešimtmečiui nuo jos gimimo“, – teigė G. Nausėda.



Komentarai 2 Rašyti komentarą

aa

aa  portretas
eurui NE

lt

lt portretas
Cia ne Lietuvos zmones o LT valdzia nemaisykit savoku
Skaityti visus komentarus
Tavo komentaras

Komentuoti

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Tikrino maistinius grūdus dėl pesticidų likučių
    Tikrino maistinius grūdus dėl pesticidų likučių

    Prasidėjus javapjūtei, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba patikrino grūdus ir ankštines kultūras dėl pesticidų likučių. ...

  • Vilnius statys naują kogeneracinę jėgainę
    Vilnius statys naują kogeneracinę jėgainę

    Šiandien Vilniaus kogeneracinė jėgainė, priklausanti valstybės valdomai energetikos įmonių grupei „Lietuvos energija“, su viešą konkursą laimėjusiais rangovais pasirašė biokurą ir atliekas deginsiančios kogeneracin...

  • Junkerio plano lėšų panaudojimui – nauja įstaiga
    Junkerio plano lėšų panaudojimui – nauja įstaiga

    Efektyviau naudotis Europos strateginio investicijų fondu (EFSI), arba vadinamuoju Junkerio planu, padėtų nauja Nacionalinė skatinamojo finansavimo įstaiga, sako finansų ministrė Rasa Budbergytė. ...

  • Lietuviams trūksta žinių apie taupymą
    Lietuviams trūksta žinių apie taupymą

    Lietuvos didmiesčių gatvėse apstu garbaus amžiaus sulaukusių turistų iš Vakarų Europos. Žiūrint į juos apima jausmas, kad pensija yra tas gyvenimo etapas, kai gali atsipalaiduoti ir būti apdovanotas už visą iki tol atliktą sunkų darbą. ...

    2
  • Kainos Lietuvoje toliau augs
    Kainos Lietuvoje toliau augs

    Daugelis jau dabar piktinasi augančiomis kainomis, ypač paslaugų sektoriuje. Ekonomistai sako, kad kainų augimo neišvengsime ir ateityje, nes artėjame prie ES vidurkio. ...

    5
  • Vilniuje prasidėjo šildymo sezonas
    Vilniuje prasidėjo šildymo sezonas

    Vilniuje ketvirtadienį prasidėjus šildymo sezoną, kiti didieji Lietuvos miestai kol kas neketina šildyti namų. ...

    2
  • Pieno gamintojų sąskaitas papildys 25 mln. eurų parama
    Pieno gamintojų sąskaitas papildys 25 mln. eurų parama

    Rugsėjo 29 ir 30 dienomis daugiau kaip 26 tūkst. pieno gamintojų pasieks išskirtinio dydžio - beveik 25 mln. eurų - tikslinė parama iš Europos Sąjungos ir nacionalinio biudžeto, pranešė Žemės ūkio ministerija. ...

  • Tyrimas: 4 iš 10 lietuvių norėtų užsiimti nuosavu verslu
    Tyrimas: 4 iš 10 lietuvių norėtų užsiimti nuosavu verslu

    Du penktadaliai arba 40 proc. lietuvių yra svarstę pradėti nuosavą verslą, rodo „Swedbank" Finansų instituto užsakymu atlikta Baltijos šalių apklausa apie papildomas pajamas. ...

  • Lietuvos bankas perspėja dėl skolinimosi rizikos
    Lietuvos bankas perspėja dėl skolinimosi rizikos

    Būsto rinkos pagyvėjimą skatina sparčiai didėjančios gyventojų pajamos ir istorinių žemumų palūkanų normos. Vis dėlto gyventojai turėtų itin atsakingai vertinti būsto pardavėjų kalbas, kad butai brangs, ir neskubėti jų įsigyti, jei tam n...

  • Kaip apsidrausti, kad buto nuomos kainos nepakeltų pagal mėnulio fazę?
    Kaip apsidrausti, kad buto nuomos kainos nepakeltų pagal mėnulio fazę?

    Išsinuomojote butą, o po dviejų mėnesių – lyg iš giedro dangaus – nuomotojas praneša, jog pakelia nuomos kainą. Kaip apsidrausti nuo tokios netikėtos buto šeimininko žinios, ir ką privaloma žinoti, norint i&scar...

Daugiau straipsnių