Ekonomikos apžvalga: 2019-ieji bus kuklesni, bet ne skurdesni

  • Teksto dydis:

Vis dažniau pasigirstant įspėjimams apie galimas krizes, „Swedbank“ ekonomistai nuosmukio neprognozuoja, tačiau mano, kad ir euro zonos, ir Lietuvos ekonomikos augimas lėtės. Nepaisant išliekančių išorinių rizikos veiksnių, 2019-ieji, tikėtina, bus tik kuklesni, bet ne skurdesni metai.

Pasak ekonomistų, šių metų Lietuvos BVP augimas dar turėtų siekti apie 3,5 proc., tačiau jau kitais metais prognozuojamas ekonomikos augimo sulėtėjimas iki 2,5 proc. Tačiau tam daugiausiai įtakos turės ne vietiniai, o išoriniai veiksniai – šlubuojančios eksporto rinkos.

Bankas sumažino šių metų euro zonos augimo prognozę. Pernai 2,5 proc. siekęs augimas šiemet nesieks 2 proc. bei toliau lėtės 2019 ir 2020 metais. Ekonomikos augimo lėtėjimas taip pat prognozuojamas ir kitose svarbiose Lietuvos eksporto rinkose – Skandinavijos šalyse, JAV ir Rusijoje.

„Vėstant Vokietijos ekonomikai, išsikvepiant Ispanijai ir Prancūzijai, neįsibėgėjant struktūrinėms reformoms ir Italijos vyriausybei neatsakingai valdant valstybės finansus, optimizmo židinių ir augimo potencialo euro zonoje lieka vis mažiau“, − komentuoja „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Vis tik ekonomistų vertinimu, kol kas labiausiai tikėtinas scenarijus yra tik nuosaikus augimo lėtėjimas, o ne stagnacija ar nuosmukis. Tuo pačiu metu rizikų ir neapibrėžtumų sąrašas išlieka ilgas ir tai kol kas neblogas pasaulines tendencijas gali pakreipti priešinga kryptimi.

„Vienas iš pagrindinių pasaulio ekonomiką temdančių veiksnių yra protekcionizmo debesys. Kol kas didžiausia įtampa tvyro tarp JAV ir Kinijos, ir blogėjantys ekonominiai santykiai tarp dviejų didžiausių pasaulio ekonomikų negali nepaliesti likusio pasaulio. Kinijos ekonomikos augimui jau nukritus į žemiausią lygį šį dešimtmetį, prognozuojame, kad jis toliau lėtės ir 2020 metais nebesieks 6 proc.“, − sako N. Mačiulis.

Bendras pasaulio skolų lygis per dešimtmetį taip pat nesumažėjo, ir net išaugo. Nors gyventojai skolinosi mažiau, finansinį svertą labai didino besivystančių šalių, ypač Kinijos, įmonės. Pats skolų lygis nebūtinai yra problema, bet augančios palūkanų normos gali apnuoginti mokumo problemas, kurios nebuvo matomos pigių pinigų ir spartaus augimo laikotarpiu. Be to, ne viena didelė besivystanti ekonomika – Turkija, Argentina, Brazilija, Pietų Afrika – turi nesubalansuotus finansus arba jų ekonomikos jau rodo perkaitimo ženklus, todėl išlieka labiau pažeidžiamos.

Tikėtina, kad ateinantys metai bus kuklesni, bet tikrai ne skurdesni.

Komentuodamas Baltijos šalių situaciją, N. Mačiulis pastebi, kad didėjančios pasaulinės įtampos kontekste Baltijos šalių ekonomikos atrodo pavydėtinai subalansuotos ir santykinai atsparios išoriniams šokams.

„Subalansuoti valstybių finansai bei užsienio prekyba, nuo pajamų neatitrūkęs paskolų portfelio augimas, žema infliacija ir kiti rodikliai rodo, kad šis ekonomikos ciklas yra tvarus, o mūsų pažeidžiamumas – mažesnis. Vis tik nereikėtų pamiršti, kad tuo pačiu metu Baltijos šalys yra mažos ir labai atviros ekonomikos, todėl joms pasaulinių audrų išvengti yra sudėtingiau“, − sako N. Mačiulis.

Bankas prognozuoja, kad Lietuvos eksporto augimas sulėtės iki 3 proc., ir tam įtakos turės ne tik blėstanti paklausa eksporto rinkose, bet ir sumažėjęs kaštų konkurencingumas dėl išaugusių vienetinių darbo sąnaudų. Banko ekonomistai taip pat mano, kad atlyginimų augimo pikas jau yra praeityje, o 2019 ir 2020 metais jis sulėtės iki, atitinkamai, 7,0 ir 4,0 proc.

Infliacija kitais metais turėtų išlikti tokia pati kaip ir šiemet – 2,7 proc., o tai reiškia, kad didžiosios dalies gyventojų perkamoji galia ir toliau augs. Dėl šių priežasčių namų ūkių vartojimas ir ES paramos palaikomos investicijos artimiausius dvejus metus bus pagrindiniai augimo veiksniai.

„Atlyginimų augimas šalyje ir toliau mažins atotrūkį nuo ES vidurkio, o nedarbo lygis, grynoji emigracija bei pajamų nelygybė mažės. Tikėtina, kad ateinantys metai bus kuklesni, bet tikrai ne skurdesni. Augimas Lietuvoje sulėtės, bet stagnacijai ar nuosmukiui kol kas prielaidų nematyti“, − reziumuoja N. Mačiulis.


Šiame straipsnyje: 2019ekonomikaNerijus Mačiulis

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių