Ekonomika raumenis augins lėčiau

Lietuvos ekonomikai pirmą šių metų pusmetį parodžius palyginti įspūdingą augimą, analitikai vienu balsu tvirtina, kad ateityje slypi nemažai grėsmių, o antra metų pusė tikrai nebus tokia gera. Pasigirsta ir įspėjimų valdžiai, kad ši netrukdytų šalies ūkiui toliau augti.

Stiprėjo dauguma sektorių

Statistikos departamentas vakar pranešė, kad Lietuvos bendrasis vidaus produktas ( BVP) pirmą šių metų pusmetį, palyginti su atitinkamu 2012-ųjų laikotarpiu, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, padidėjo 4,2 proc. ir to meto kainomis siekė 55,921 mlrd. litų.

Antrą šių metų ketvirtį, palyginti su 2012 m. balandžio–birželio mėnesiais, Lietuvos BVP, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, padidėjo 4,1 proc., iki 29,603 mlrd. litų.
BVP augimas, nepašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtakos, pirmą šių metų pusmetį, palyginti su atitinkamu 2012-ųjų laikotarpiu, siekė 3,6 proc., o tik antrą šių metų ketvirtį – 3,7 proc.

Anot Statistikos departamento, antrą ketvirtį, palyginti su antru 2012-ųjų ketvirčiu, pridėtinė vertė augo daugumoje ekonominės veiklos rūšių įmonių, tačiau ekonomikos didėjimą didžiąja dalimi lėmė teigiamas apdirbamosios gamybos produkcijos apimties pokytis ir vidaus vartojimo padidėjimas.

Stabilus augimas

Lietuvos BVP pokyčius komentuojantys ekonomikos analitikai teigia, jog jų nenustebino, kad mūsų šalies ekonomikos augimas yra vienas sparčiausių visoje ES, – panašių skaičių ir buvo tikėtasi. Tačiau antro pusmečio tendencijos, anot jų, nebus tokios džiuginančios, o bendras metinis BVP augimas sieks apie 3–3,5 proc.

"Lietuvos ūkio augimas pirmą pusmetį išliko stabilus, nors sulėtėjimas, palyginti su 2012 m. pabaiga, ir yra jaučiamas. Potencialo augti dar sparčiau mūsų ekonomika turi, tačiau sudėtingos sąlygos eksporto rinkose kol kas neleidžia pasiekti greitesnio tempo", – teigė banko "Finasta" vyriausioji ekonomistė Rūta Medaiskytė.

Jos manymu, tikėtina, kad ir antroje šių metų pusėje išorinės ūkio sąlygos dar nebus palankios, tad pagrindo tikėtis didesnio pagreičio nėra. O, nesant išorinių sąlygų, atitinkamai paskatų stigs ir vidaus paklausai.

"Vis dėlto Lietuvos ekonomikos padėtis yra gana nebloga – atsparumas euro zonos recesijai šiuo metu  gerokai didesnis nei 2008–2009 m.", – pabrėžė R.Medaiskytė.

Žemdirbiai neištemps

"Danske" banko vyresnioji analitikė Baltijos šalims Violeta Klyvienė svarsto, kad nors detali statistika dar nepaskelbta, sprendžiant iš pirmojo pusmečio eksporto, pramonės bei mažmeninės prekybos rezultatų, spartų augimą iš esmės nulėmė vartojimo išlaidų augimas ir eksporto rezultatai.

"Teigiamas vartojimo tendencijas lėmė atsigaunanti darbo rinka ir mažėjanti infliacija, tačiau antrą šių metų pusmetį vartojimo augimo apsukos greičiausiai sulėtės. Išorinėse aplinkos tendencijose – vis daugiau neigiamų nuotaikų, kurios persiduoda ir verslui, ir namų ūkiams", – teigė V.Klyvienė.

Pasak jos, pernelyg džiūgauti nereikėtų ir dėl eksporto tendencijų, nes praėjusiais metais išskirtinius eksporto rezultatus lėmė keletas vienkartinio pobūdžio veiksnių, tarp jų – ir išskirtinis grūdų derlius.

Tai, kad žemdirbiams prastesni metai pakenks antrojo šių metų pusmečio BVP rodikliams, užsiminė ir banko "Nordea" vyriausiasis analitikas Lietuvoje Žydrūnas Mauricas.
"Smūgis gali būti žemės ūkis, priklausomai nuo šių metų derliaus, nes praėjusiais metais derlius buvo rekordinis", – sakė jis BNS.

Pavojus iš Rusijos

Be to, visi ekonomikos ekspertai rodo pirštais į Rusiją. Šios šalies, kuri yra viena pagrindinių Lietuvos eksporto rinkų, ūkio perspektyvos atrodo miglotai. Nerimą kelia ir neapibrėžta situacija euro zonoje.

"Pramonės, kartu ir eksporto fronte kaupiasi daugiau iššūkių negu palankių aplinkybių. Pirmiausia vis aktualesniu rizikos veiksniu tampa lėta Rusijos, Lenkijos, Baltarusijos ekonomikos plėtra – Lietuvos eksportas į šias šalis sudaro beveik trečdalį viso eksporto. Stojant Rusijos rinkos augimui, ne tik silpsta jos imlumas lietuviškoms prekėms, bet ir dažniau imamasi protekcionistinių priemonių", – teigė SEB banko vyriausioji analitikė Vilija Tauraitė.

O V.Klyvienė svarstė, kad didelė dalis į Rusiją eksportuojamų prekių yra skirtos galutiniam ir tarpiniam vartojimui, todėl tikėtina, jog išskirtinai neigiamo poveikio eksporto tendencijoms lėtėjanti Rusijos ekonomika nesukels.

"Didesnė rizika, kurią rodo ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos atlikta Pramonės lūkesčio indekso apklausa, yra susijusi su euro zonos krize bei vis dar stagnuojančiu euro zonos atsigavimu. Neigiami lūkesčiai dėl šių rinkų atsigavimo mažina eksportuojančios pramonės paskatas investuoti į naujas technologijas ir plėtrą. O tai netolimoje ateityje gali tapti reikšmingu trukdžiu tvariam eksporto augimui", – aiškino "Danske" banko atstovė.

Patarimai valdžiai

Dauguma analitikų pabrėžia, kad vis didesniu galvos skausmu taps ir darbo jėgos trūkumas, kuris lems arba mažesnes fizines gamybos galimybes, arba atlyginimų kėlimą ir atitinkamą konkurencingumo praradimą.

Be to, pasak V.Tauraitės, šviežių investicijų stoka ūkyje – dar vienas trukdis gamybos plėtrai.

Tokios pat nuomonės laikosi ir DNB banko vyriausioji  ekonomistė Baltijos šalims Jekaterina Rojaka: "Akivaizdu, kad tolesnis augimas neįmanomas be materialinių investicijų. Tačiau priversti verslininkus esant tokiai neapibrėžtai situacijai rizikuoti savo kapitalu yra utopija, ir padrikos skatinamosios priemonės neišjudins kritinės investicijų masės."

J.Rojakos teigimu, prie darnios ūkio raidos gali prisidėti Lietuvos valdžia, tačiau kartais geriau būtų, jei ji nieko nedarytų, negu kad darytų tai, ko visai nereikia.

"Pirmiausia, nežongliruoti mokesčių tarifais – pasižadėjimas nekeisti jų bent dvejus metus gali duoti geresnių rezultatų, nei iki šiol siūlytos kosmetinės mokesčių reformos. Antra, nuolatinis ir tikslingas verslo aplinkos gerinimas, panaikinant nereikalingus ir dažnai perdėtus verslą kontroliuojančių institucijų reikalavimus. Ir geriausiais būdas tai pasiekti būtų šių institucijų įtraukimas į procesą, kad kontrolieriai būtų suinteresuoti kiek įmanoma greičiau panaikinti smulkius pažeidimus ir neatitikimus, stengtis perspėti, o ne bausti", – patarimų valdžiai žėrė J.Rojaka.

Pasak jos, svarbus yra tolesnis darbo rinkos liberalizavimas ir į kvalifikuotų techninių darbuotojų parengimą orientuota švietimo sistema.