- Mindaugas Samkus, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuva padarė pažangą vykdydama pernai gegužę Europos Komisijos (EK) jai skirtas rekomendacijas. Tam tikra pažanga padaryta vykdant rekomendacijas dėl fiskalinių reikalų bei stiprinant žmogiškąjį kapitalą, tačiau tik nedidelė pažanga padaryta įgyvendinant našumo gerinimo priemones.
Tokias išvadas antradienį skelbia EK, pristačiusi Europos Sąjungos valstybių narių ekonomikos iššūkių analizes.
„Pagrindinė žinia Lietuvai yra ganėtinai teigiama, nes žinome, kad nuo 2009 metų iki 2014 metų Lietuvos ekonomika augo po daugiau nei 3 proc. kasmet. (...) Nedarbo lygis 2016 metais sumažėjo, atlyginimai išaugo ir numatoma, kad toliau dar augs. Taigi kontekstas yra ganėtinai teigiamas ir malonus, tačiau visuomet yra keletas bet. Vienas iš jų yra tai, jog teigiami ekonominiai rezultatai ne visur. Čia reikėtų paminėti skurdo ir socialinės atskirties lygmenį, kuris vis dar yra pakankamai aukštas ir vienas didžiausių ES“, - trečiadienį spaudos konferencijoje kalbėjo EK atstovybės Lietuvoje Ekonomikos valdysenos pareigūnas Marius Vaščega.
Anot jo, kitas Lietuvos iššūkis yra užtikrinti spartesnį artėjimą prie Vakarų Europos valstybių.
„Lietuvos ekonomikos augimo tempai, palyginti su kitomis išsivysčiusiomis šalimis, yra pakankamai nedideli, mes tolstame nuo tų valstybių, o ne artėjame prie jų. Taigi iššūkis yra išlaikyti artėjimą su Vakarų Europos valstybėmis, mažėjant darbingo amžiaus gyventojų skaičiui. Šį iššūkį padėtų spręsti našumo didinimas, o pagrindinės reformos ir iššūkiai susiję su švietimo sistemos kokybe, inovacijų ir investicijų skatinimu“, - kalbėjo M.Vaščega.
Praėjusių metų gegužę EK paskelbtose ES šalims skirtose rekomendacijose siekiant padidinti našumą, EK pirmą kartą rekomendavo Lietuvai gerinti naujų technologijų diegimą ir įsisavinimą visuose ekonomikos sektoriuose, gerinti inovacijų politikos koordinavimą ir skatinti privačias investicijas, be kita ko, plėtojant alternatyvius finansavimo šaltinius.
„Ataskaitoje minima, kad inovacijų kūrimo ir diegimo srityje pažanga padaryta nedidelė. Tam tikra pažanga padaryta skatinant alternatyvius finansavimo šaltinius, nedaug veiksmų imtasi siekiant gerinti inovacijų politikos koordinavimą ir be ES lėšomis finansuojamų programų nesiimta papildomų priemonių našumo augimo skatinimui. Fiskalinės politikos rekomendacijose pažymėta, kad Lietuva padarė didelę pažangą mažinant mokesčių naštą mažiausias pajamas gaunantiems gyventojams, tačiau tam tikra pažanga padaryta perkeliant mokestinę naštą kitiems finansavimo šaltiniams. Tik apie pusę praradimų Lietuva kompensuoja perkeldama mokesčių naštą kitiems šaltiniams, kurie yra mažiau kenksmingi ekonomikos augimui“, - trečiadienį spaudos konferencijoje kalbėjo EK atstovybės Lietuvoje Ekonomikos valdysenos pareigūnas Jonas Rasimas.
Anot jo, nedidelė pažanga padaryta ir švietimo srityje, investuojant į žmogiškąjį kapitalą.
EK toliau ketina surengti dvišalius susitikimus su valstybėmis narėmis ir su jomis aptarti atitinkamas ataskaitas, o gegužę bus pateiktos konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos.
Vasario viduryje atnaujintose EK prognozėse numatoma, kad Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet augs 2,9 proc., o kitąmet Lietuvos ūkio augimas turėtų siekti 2,8 procento.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą2
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia2
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą5
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams3
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“5
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?2
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą10
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...