- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Europos Komisija (EK) ketvirtadienį nutarė atnaujinti šių metų vasarį sustabdytą daugiau nei 0,5 mlrd. litų europinės paramos išmokėjimą Lietuvai.
Finansų ministrė Ingrida Šimonytė sako, kad laikinai sustabdyti mokėjimai nesutrikdė projektų įgyvendinimo, tačiau tai buvo rimtas signalas, kad valstybės institucijos turi geriau bendradarbiauti.
„Gegužės 10 dieną Europos Komisija išsiuntė laišką Lietuvos institucijoms, kuriame patvirtino, kad Lietuva ėmėsi reikiamų veiksmų, kad būtų patenkintos EK nustatytos sąlygos mokėjimams atnaujinti. EK išmokės Lietuvai 163 mln. eurų pagal pateiktus mokėjimų prašymus. Mokėjimai Lietuvai buvo laikinai sustabdyti šių metų vasario 10 dieną“, - BNS pranešė Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje spaudos skyriaus vadovas Giedrius Siudikas.
EK šių metų vasarį, nustačius pažeidimų, 2010 metais panaudojant maždaug 26 mln. litų iš 2,8 mlrd. litų paramos, laikinai sustabdė paramos Europos regioninės plėtros ir Sanglaudos fondų projektams išmokėjimą.
Nebuvo apmokėtas paskutinis pernai gruodį pateiktas Lietuvos prašymas dėl 163 mln. eurų (562,8 mln. litų).I.Šimonytė sako, kad laikinas ES lėšų išmokėjimų sustabdymas nesutrikdė projektų įgyvendinimo – jie buvo finansuojami valstybės biudžeto lėšomis.
„Tačiau tai buvo rimtas signalas, kad visos ES paramą administruojančios institucijos turi glaudžiau bendradarbiauti, o kilus įtarimams dėl galimų projektų neatitikimų, operatyviai ir iki galo juos išsiaiškinti. Į klausimus, dėl kurių buvo atidėtas ES lėšų mokėjimas, buvo galima atsakyti ir tuo metu, kai Valstybės kontrolė dar tik rengė ataskaitą – taip būtume išvengę įvykusio nesusipratimo“, - pranešime spaudai sakė finansų ministrė.
Valstybės kontrolė pastabų turėjo dėl Aplinkos, Socialinės apsaugos ir darbo, Sveikatos apsaugos, Švietimo ir mokslo bei Ūkio ministerijų administruojamų projektų.Anot Finansų ministerijos, įgyvendinus rekomendacijas, iš projektų vykdytojų bus susigrąžinta apie 4,6 mln. litų netinkamų EK-jai deklaruoti lėšų.
Audito ataskaitoje Valstybės kontrolė buvo pateikusi pastebėjimus dėl 5,6 mln. litų, kurie galėjo būti susiję su galbūt netinkamai projektų vykdytojų atliktomis projektų įgyvendinimo procedūromis. Susigrąžintos lėšos bus panaudotos kitiems projektams finansuoti.Europos Komisija teigė, jog laikydamasi aukštų finansų audito ir kontrolės standartų ji nusprendė laikinai sustabdyti mokėjimus tam tikroms programoms Lietuvoje, nes klaidų jose lygis – 4,4 proc., o tai daugiau už leidžiamą 2 proc. lygį.
Finansų ministerija teigia, kad pakartotinai patikrinus visus projektus, kuriuose nustatyti galimi neatitikimai, klaidų lygis sumažėjo beveik 3 kartus - nuo 1,93 proc. iki 0,683 proc . visų 2010 metais deklaruotų išlaidų (beveik 3 mlrd. litų).I.Šimonytė šiemet balandį teigė, kad Europos Komisija pasinaudojo „nevisiškai“ aprašytomis procedūromis - taip ji esą bando išspręsti savo mokėjimo problemas ir šiek tiek atitolinti mokėjimus Lietuvai.
EK atstovai tai paneigė. Jų nuomone, tokie ministrės teiginiai yra klaidinantys ir neteisingi.EK paprašė Lietuvos pateikti informaciją apie veiksmus padėčiai ištaisyti ir tokią informaciją gavo - naujausia informacija gauta balandžio 12 dieną.Dauguma Valstybės kontrolės įvardintų galimų neatitikimų buvo siejama su viešaisiais pirkimais, pavyzdžiui, netinkamai parinkti pirkimo būdai, per aukšti kvalifikacijos reikalavimus, netinkami pasiūlymų pateikimo terminai, nenurodyta interneto svetainė, kur galima susipažinti su visais pirkimo dokumentais, adresai ar per daug išsamūs reikalavimai pirkimo objektui, teigia Finansų ministerija.
Anot jos, net ir tais atvejais, kai išlaidos pripažįstamos netinkamomis finansuoti ES lėšomis, tai dar nereiškia, kad jos susijusios su neteisėta veikla ar procedūrų pažeidimais. Dažnai tai yra papildomi projekto darbai arba išlaidos, kurios negali būti finansuojamos ES lėšomis, bet yra būtinos, pavyzdžiui, įgyvendinant transporto projektus, pakelės drenažas yra būtinas, tačiau jis nebuvo numatytas kaip tinkama finansuoti iš ES fondų lėšų. Minėtas išlaidas projektų vykdytojai turėjo finansuoti nuosavomis lėšomis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Konkurencijos taryba: viešų elektromobilių stotelių plėtra be viešų konkursų – neskaidri
Siūlymas leisti savivaldybėms viešų elektromobilių įkrovimo stotelių rangovus atrinkti be viešojo konkurso mažintų tinklo plėtros skaidrumą, iškreiptų konkurenciją, teigia Konkurencijos taryba, įvertinusi Susisiekimo ministeri...
-
Sunaikinus Jonavoje rastą sprogmenį, atnaujintas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto ketvirtadienio rytą aptikus sprogmenį ir sustabdžius traukinių eismą, popiet objektas sunaikintas, eismas atnaujintas. ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau1
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus24
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Agentūra „Investuok Lietuvoje“ perspėja apie naująją realybę
Prasčiau už kaimynines valstybes pagal ES pažangos indekso rodiklius vertinamai Lietuvai reikia didinti produktyvumą, stiprinti regionų ekonominę specializaciją ir lygiuotis į Šiaurės šalių ekonomiką, įspėja agentūros „Investu...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...
-
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT7
Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. ...