E. Lucasas: Briuselis stebės, ar valdžia tęs dujų sektoriaus reformą

Europos Sąjungos (ES) pareigūnai įdėmiai seks, ar naujoji Lietuvos valdžia tęs dujų sektoriaus liberalizavimą, kuris sulaukė pagyrų Briuselyje, bet supykdė Rusijos dujų milžiną „Gazprom“, pirmadienį sakė britų savaitraščio „The Economist“ tarptautinio skyriaus redaktorius Edwardas Lucasas.

Kalbėdamas su BNS, apžvalgininkas teigė, kad Lietuvos vyriausybę formuoti ketinančios opozicijos partijos neturės galimybių smarkiai padidinti socialines išlaidas, o referendumo rezultatai dar sumažina galimybes sėkmingai pastatyti naują atominę elektrinę.

„Bus ypač atidžiai stebima, ar Lietuva tęs dujų sektoriaus liberalizavimą, dėl kurio Lietuva tapo labai populiari Briuselyje ir daro ten didelį įspūdį“, - interviu telefonu sakė E. Lucasas.

Vadinamojo Trečiojo energetikos paketo įgyvendinimas sukėlė ginčus tarp Lietuvos ir „Gazprom“. Lietuva iki 2014 metų pabaigos ketina visiškai atskirti „Lietuvos dujų“ veiklas.

Vienintelis Lietuvos dujų tiekėjas „Gazprom“ valdo 37,1 proc. šios įmonės akcijų. Įgyvendinus reformą, magistraliniai dujotiekiai atitektų nuo „Lietuvos dujų“ atskiriamai naujai įmonei.„Gazprom“ teigė, kad reforma pakenks įmonės verslo interesams. Andriaus Kubiliaus vyriausybė savo ruožtu apkaltino Rusijos bendrovę piktnaudžiaujant monopoline padėtimi nustatant aukštas dujų kainas.

E. Lucasas teigė, kad 62 proc. referendumo dalyvių balsavimas prieš naujos atominės elektrinės statybą dar sumažina šansus pastatyti naują jėgainę - „be galo brangų ir sudėtingą projektą, kuris vystomas vėluojant 10 metų“.„Šansai ir taip buvo gana maži, ir referendumas juos dar sumažina“, - sakė E. Lucasas, pabrėžęs, kad pasitikėjimo lygis tarp trijų Baltijos šalių esąs žemas.

Vertindamas opozicijos partijų pergalę rinkimuose, „The Economist“ apžvalgininkas teigė, kad valdantieji nukentėjo dėl griežtų priemonių, kurių ėmėsi stabilizuoti ekonomiką nuosmukio metu. Kita vertus, pasak E.Lucaso, centro-dešiniųjų Vyriausybė prasčiau komunikavo su rinkėjais nei Latvijos ir Estijos premjerai, kurie buvo perrinkti dar vienai kadencijai.

„Priežastis iš dalies nulėmė labai griežtos priemonės, kurių vyriausybė ėmėsi stabilizuoti ekonomiką ekonominės krizės metu. Bet manau, kad Vyriausybė tai pat gana blogai komunikavo, ir sukūrė arogantišką įspūdį“, - teigė E.Lucasas.„Manau, kad (naujosios) vyriausybės manevrų laisvė bus gana ribota. Darant prielaidą, kad jie norės išlaikyti litą susietu su euru, jie negalės daug skolintis. Jie turbūt taip pat nenorės dar kelti mokesčių, taigi galimybės dosnioms socialinėms išlaidoms yra gana ribotos“, - sakė E.Lucasas.

Pirmadienį derybas dėl naujos valdančiosios koalicijos pradėjo Darbo partija, socialdemokratai bei „Tvarka ir teisingumas“.„The Economist“ žurnalisto teigimu, Vakarams nerimą gali sukelti V.Uspaskicho ir R.Pakso vaidmuo naujojoje Vyriausybėje dėl jų prieštaringos praeities.