- Erika Fuks, www.delfi.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Gamtinės dujos buitiniams vartotojams pabrangs apie 3,7 cento už kubinį metrą, skaičiuoja Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK), patvirtinusi, jog 2013 m. „Klaipėdos naftai” reikės apie 114 mln. litų suskystintų gamtinių dujų terminalo projektui kompensuoti iš gamtinių dujų tarifo 2013 metais.
Tai po posėdžio patvirtino VKEKK pirmininkė Diana Korsakaitė, žurnalistams sakiusi, jog buitiniams vartotojams gamtinių dujų kaina galėtų padidėti apie 3,7 cento už kubinį metrą.
„Klaipėdos nafta“ yra projektą įgyvendinanti bendrovė pagal įstatymus. Suskystintų gamtinių dujų įstatymas veikia pilna apimtimi ir kaip projekto įgyvendinimą prižiūrinti Energetikos ministerija mums patvirtino, tai yra optimaliausias projekto finansavimo rinkinys ir taip pat kai mes uždavėme keletą klausimų, kodėl nenumatytos tam tikros papildomos kitos finansavimo priemonės, mes gavome atsakymą ir mes suprantame, kad žmonės, kurie yra atsakingi už tai, jie atliko savo darbą ir, be jokios abejonės, mes tuomet pritarėme, nes ne energetikos įmonei Kainų komisija keisti kokių tai projekto parametrų neturi teisės, tai būtų labai aiškus kompetencijos peržengimas. Mes turime pagrindą nustatyti SGD terminalo priedą tam, kad būtų užtikrintas numatytas finansavimo trūkumo padengimas ir mes tai padarėme“, - sakė D. Korsakaitė.
Kiek tiksliai dujų kaina keisis gyventojams ir įmonėms tiksliai bus nustatyta kitą savaitę.
Tačiau ji sako, jog vartotojams šildymas per metus neturėtų pabrangti 100 litų, kaip kad teigia šilumininkai, nes dėl didesnės dujų kainos šilumos kilovatvalandė nepabrangtų apie 1 centu.
„Dėl 1 cento aš paprašiau, kad mūsų specialistai paskaičiuotų ir man referavo, kad iki 1 cento toli toli“, - teigė D. Korsakaitė.
Finansavimo modelį vadina optimaliausiu
„Absoliučiai visi infrastruktūriniai projektai vienaip ar kitaip yra finansuojami iš tarifo, visi absoliučiai, nėra tokių, kai kažkuri įmonė pastato projektą ir iš savo lėšų jį dovanoja, anksčiau ar vėliau visos sąnaudos patenka į tarifą. Tai, kad dalis sąnaudų ir tikrai nedidelė dalis, šiuo atveju mes kalbame apie 3 centus (buitiniams vartotojams už kubinį metrą dujų – DELFI), kas maždaug sudaro nuo buitinių vartotojų tarifo apie 1 proc., įdedame anksčiau laiko irgi yra normalu. Tai yra pagal įstatymus numatyta procedūra ir be to, ji palengvina vartotojams naštą vėlesniais metais tuo, kad jiems šitoms lėšoms nereikės skaičiuoti kapitalo sąnaudų, tai yra, jų nereikės papildomai skolintis, nereikės pridėti banko palūkanų, kas vis tiek anksčiau ar vėliau būtų surinkta per tarifą“, - po posėdžio Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje destė „Klaipėdos naftos“ vadovas Rokas Masiulis.
R. Masiulis sakė „Achemos“ teiginius, jog valstybės įmonė turi savo 100 mln. litų, tačiau jų nepanaudoja infrastruktūrai finansuoti, sakė, jog terminalo projektas yra bendras ir tiek infrastruktūrai, tiek dujų tiekimui, o „lėšos paskirstomos ten, kaip optimaliausiai galima paskirstyti“.
„Jeigu, kad ir tokia maža dalis, kuri dabar yra paskirta per tarifą, ji palengvina ir finansavimo naštą, kadangi ir bankai mato, kad šis projektas yra remiamas valstybės, kad tai yra valstybinis projektas, jis iškart įgauna didesnį statusą, mažėja palūkanos, mažėja finansavimas, kas galiausiai ir lems mažesnį tarifą vėliau“, - mano R. Masiulis.
R. Masiulis tikina, jog dabartinis modelis yra naudingiausias valstybei ir vartotojams, o bendras tikslas yra, kad dujos būtų pigesnės. Jis teigia, jog projekto sumos yra negalutinės, bet „pakankamai tikslios“.
„Bet koks skolinimas galiausiai gula į kainą, jeigu paskolina už didesnes palūkanas, tai tik brangiau kainuos, tai čia manau yra toks, na, nežinau, kaip pakomentuoti, - paklaustas, kaip vertina „Achemos“ pasiūlymus „Klaipėdos naftai“ paskolinti pinigų. - Mes tokį pasiūlymą tik čia posėdyje gavome.“
Pasak jo, „Klaipėdos nafta“ yra paskelbusi konkursą dėl skolinimosi ir „Achema“ jame galėtų dalyvauti.
„Achemos“ teisininkas Rytis Budrius teigė, jog „Achema“ prie projekto prisidėti norėtų, tačiau iki šiol nežinojusi, kokia yra terminalo kaina, todėl ir konkrečių norimų paskolinti sumų jis įvardinti negalįs.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje1
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą2
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?2
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...
-
Pramonės įmonių skaitmenizacijai – beveik 150 mln. eurų
Skatinant padėti sparčiau modernizuoti Lietuvos pramonės sektorių, „Invega“ numato 150 mln. eurų finansavimą šalies pramonės įmonėms. Beveik 50 mln. eurų ketinama skirti įmonių skaitmeninimo projektams vidurio ir vakarų Lietuvos...