Du regioniniai centrai jau įpusėjo numatytus plėtros projektus

Lietuvos regioninės politikos strategijoje išskirti 7 miestai, kurie yra įvardinami kaip potencialūs regioniniai augimo centrai. Alytaus, Marijampolės, Tauragės, Telšių, Utenos, Mažeikių ir Visagino miestams yra numatyta 489 milijonai litų paramos jų kompleksinėms urbanistinei plėtrai skirtoms programoms finansuoti. Dvi savivaldybės jau įpusėjo plėtros darbus ir ketina išlaikyti šį tempą ir toliau.

Pirmauja Telšių miestas

Pagal „Regioninių ekonomikos augimo centrų plėtros“ priemonę vien Telšiams numatyta 45,4 mln. litų Europos Sąjungos (ES) fondų lėšų. Šiai dienai yra panaudoti jau 65 procentai skirtų ES lėšų, o 4 projektai jau yra visiškai baigti. „Mums svarbu ne kiek procentų darbų įvykdyta ar kaip greitai. Žinoma, smagu, kad pagal šią priemonę esame greičiausiai įsisavinantys skirtas lėšas, tačiau svarbiausia, kad projektas būtų įgyvendintas kokybiškai ir maksimaliai pasiekti projekto tikslai,“ – teigia Telšių rajono savivaldybės administracijos Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėjas Almantas Lukavičius. Jo teigimu, įvertinant Telšių rajono savivaldybės biudžeto galimybes, be ES lėšų, viešųjų erdvių, viešosios paskirties pastatų, aplinkos sutvarkymas būtų nusikėlęs tolimai ateičiai. „Dabar mes turime sutvarkytą dalį objektų, kuriais gali džiaugtis ir jais naudotis Telšių miesto bei rajono gyventojai ir atvykstantys svečiai. Tikimės, kad skyrus ES finansavimą 2014–2020 metų laikotarpiui, mums pavyks sutvarkyti likusius objektus,“ – teigia A. Lukavičius.

Telšių rajono savivaldybės administracijos atstovo nuomone, reikšmingiausias yra apleistų ir užterštų Telšių miesto teritorijų prie Masčio ežero regeneravimo ir tvarkymo projektas, kuriam skirti 24 milijonai litų iš ES fondų ir valstybės biudžeto. Šis projektas, suskirstytas į 4 etapus, sėkmingai vykdomas: panaudota 16,6 milijono litų, o vienas iš etapų jau sėkmingai baigtas. „Tai didelės apimties projektas, kuris labai pakeis miesto veidą. Sutvarkytomis erdvėmis jau dabar džiaugiasi Telšių gyventojai, verslininkai ir svečiai,“ – apie projektą atsiliepia A. Lukavičius.

Tvarkomos Marijampolės miesto viešosios erdvės

Marijampolės miesto plėtrai numatyta skirti 70,9 milijonus litų ES fondų lėšų. Pasinaudojus parama  įgyvendinami arba jau baigti įgyvendinti 6 projektai, panaudoti jau 58 procentai numatyto finansavimo. „Manau, kad priemonė „Regioninių ekonomikos augimo centrų plėtra“ yra bene geriausia iš visų, kurios buvo ir yra įgyvendinamos 2007–2013 metų laikotarpiu, nes suteikia galimybę pasiekti rezultatą, kuris yra labai pastebimas, ir kuriuo džiaugiasi visi miesto gyventojai ir svečiai. Kartu tai ir didžiausios apimties projektai, sudarantys galimybes rekonstruoti didelius viešųjų erdvių plotus. Ši priemonė iš tiesų daro miestą, o kartu ir visą regioną, daug patrauklesne vieta gyventi, kurti verslą arba čia atvykti,“ – nuomone dalinasi Marijampolės savivaldybės administracijos Planavimo ir investicijų skyriaus vedėjas Darius Cinaitis.

Projektų metu iš esmės tvarkoma visa centrinė miesto dalis – tai ir J. Basanavičiaus aikštė su prieigomis, Poezijos, Rygiškių Jono, Vytauto Didžiojo parkai, centrinės miesto dalies, „senamiesčio“ gatvės, skverai, viešosios erdvės. Taip pat numatyta sutvarkyti ir pritaikyti gyventojų bei verslo reikmėms teritoriją šalie buvusio karinio miestelio.

„Projektų įgyvendinimo pažangos vertinimas pagal atliktų darbų vertę iš tiesų nėra labai objektyvus, nes projektų įgyvendinimo pradžioje iš tiesų atliekama labai daug svarbių darbų (viešųjų pirkimų procedūros, techninių projektų rengimas), kurie reikalauja labai daug laiko ir darbo sąnaudų, tačiau jų vertė pinigine išraiška yra palyginti nedidelė. Net vykdant darbus, didžiausia lėšų dalis panaudojama ne jų pradžioje, kai vykdomi, pavyzdžiui, žemės darbai, bet kiek vėliau, kai jau klojamos dangos, montuojamos apšvietimo sistemos, įrengiami fontanai, sodinami medžiai ir panašiai,“ – teigia D. Cinaitis. Tačiau savivaldybės atstovo nuomone, įvykdytų darbų vertė rodo, kiek esame pažengę pirmyn ar atsilikę, lyginant su kitais regionais, o kito paprasto ir lengvai apskaičiuojamo mato (be įvykdytų projektų vertės procentais) įvertinti atliktų darbų apimtis kol kas nėra. D. Cinaičio teigimu, jau galima pasidžiaugti gražesne aplinka tose vietose, kur darbai baigti. „Tikrai malonu, kad ir gyventojai bei miesto svečiai palankiai vertina atnaujintą aplinką. Neįmanoma išskirti vieno kurio nors projekto kaip svarbiausio iš visų 6, nes visi jie yra svarbūs ir sudaro vientisą erdvę bei vienas kitą papildo,“ – teigia Planavimo ir investicijų skyriaus vedėjas D. Cinaitis

Pagal „Regioninių ekonomikos augimo centrų plėtros“ priemonę 7 Lietuvos miestams numatyta iš viso skirti 489 mln. litų, iš kurių 452 mln. litų – ES fondų lėšos. Didžioji dalis šios paramos (84 proc.) jau paskirstyta 68 vykdomiems projektams.

užs.nr. 1011375


Šiame straipsnyje: ES paramaES lėšos

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Pietryčių Lietuvos regiono plėtros fondas nebus steigiamas
    Pietryčių Lietuvos regiono plėtros fondas nebus steigiamas

    Vieno ekonomiškai silpniausių šalyje Pietryčių Lietuvos regiono, kuriame yra Vilniaus ir Šalčininkų rajonai, plėtros fondas kol kas nebus steigiamas. ...

  • Darbo birža švaisto ES milijonus?
    Darbo birža švaisto ES milijonus?

    Noras keisti arba įgyti profesiją gali įstumti į keblią padėtį. Kaunietis Martynas Staliulionis, pasinaudojęs Darbo biržos  pasiūlyta profesinio mokymo programa, ėmė abejoti, ar tai nėra tuščias ES skirtų pinigų švaistymas. ...

    46
  • Lietuvos elektros sistema pasiruošusi žiemos išbandymams
    Lietuvos elektros sistema pasiruošusi žiemos išbandymams

    Smarkiai išaugusios importo galimybės užtikrina elektros sistemos adekvatumą visą žiemą. Planuojama, kad naujausios tarptautinės jungtys „LitPol Link“ ir „NordBalt“ dirbs visus ateinančius tris mėnesius. 2015 m. žiemą ...

  • Apklausa: lietuviai po Kalėdų eglute labiausiai nenorėtų rasti statulėlių
    Apklausa: lietuviai po Kalėdų eglute labiausiai nenorėtų rasti statulėlių

    Artėjant didžiausioms metų šventėms, aplanko ne tik jaukus laukimo jausmas, bet ir dovanų pirkimo karštinė: ką dovanoti? Daugiau nei pusė apklaustų lietuvių atvirauja labiausiai nenorintys gauti keraminių statulėlių ir puodelių (32,...

  • Bekontakčiai mokėjimai – nuo kitų metų
    Bekontakčiai mokėjimai – nuo kitų metų

    Didžiųjų prekybos tinklų parduotuvėse jau įdiegti bekontakčio mokėjimo terminalai, tačiau 46 tūkst. bekontaktes mokėjimo korteles įsigijusių gyventojų dar priversti jomis atsiskaitinėti kaip įprastomis, rašo "Lietuvos žinios"....

  • Į madą grįžta mediniai žaislai, bet didelė jų dalis – eksportuojama
    Į madą grįžta mediniai žaislai, bet didelė jų dalis – eksportuojama

    Prekybininkai sako – į madą grįžta mediniai žaislai. Jų paklausa kasmet auga, ypač prieš didžiąsias šventes. Tačiau gamintojai konstatuoja, kad medinių žaislų Lietuvoje lieka nedaug. Didžioji jų dalis eksportuojama į užsien...

  • Darbuotojų paieška: kodėl „Facebook“ tam puikiai tinka
    Darbuotojų paieška: kodėl „Facebook“ tam puikiai tinka

    Statistika rodo, kad jauni žmonės nuo 18 iki 29 metų Lietuvoje ieško darbo pasitelkdami socialinius tinklus, savo ruožtu darbdaviai lygiai taip pat ieškodami darbuotojų naudoja šias priemones. Anot Lietuvoje trečius metus veikiančio...

  • Būstui įsigyti – valstybės parama
    Būstui įsigyti – valstybės parama

    Naujoji Lietuvos valdžia žada paspirtį jaunoms šeimoms, kad šios galėtų lengviau įsigyti savo pirmąjį būstą. Anot paskirtojo premjero Sauliaus Skvernelio, pajamų tam žada ieškoti didindama per biudžetą perskirstomą bendrojo ...

    8
  • Seimas imasi 23 Darbo kodekso pataisų
    Seimas imasi 23 Darbo kodekso pataisų

    Pirmoje dienos pusėje nutaręs svarstyti valdančiųjų pataisas dėl dalies socialinio modelio nuostatų atšaukimo arba jų įsigaliojimo atidėjimo, Seimas ketvirtadienio pavakarę priėmė svarstyti dar vieno naujojo Darbo kodekso pataisų glėbį. ...

    6
  • Darbuotojai džiaugiasi, o ekonomistai nerimauja
    Darbuotojai džiaugiasi, o ekonomistai nerimauja

    Remiantis statistika, darbo užmokestis Lietuvoje šiais metais augo. Tiesa, ekonomistai dėl to nerimauja – jų teigimu, kuo didesnės bus algos, tuo mažiau konkurencinga bus Lietuvos ekonomika. Mat konkuruoti su kitų šalių gamintojais, ...

    2
Daugiau straipsnių