Draudimu Baltijos šalyse aktyviausiai naudojasi lietuviai ir estai

„GfK Custom Research Baltic“ atliktas tyrimas parodė, kad įvairiomis draudimo paslaugomis Baltijos šalyse naudojasi 80 proc. žmonių, besinaudojančių internetu.

Lietuvos ir Estijos gyventojai yra aktyvesni draudimo paslaugų naudotojai nei Latvijos. Tačiau didžiąją draudimo paslaugų dalį sudaro labiau privalomosios nei savanoriškai pasirenkamos paslaugos. Populiariausia draudimo rūšis Baltijos šalyse yra vairuotojų privalomasis civilinės atsakomybės draudimas.

Trijose Baltijos šalyse gegužės mėn. atliktas tyrimas atskleidė, jog įvairiomis draudimo paslaugomis Lietuvoje naudojasi 85 proc. interneto vartotojų, Estijoje – 84 proc. O Latvijoje draudimo paslaugomis naudojasi mažiausiai respondentų – 76 proc. interneto vartotojų.

Per tyrimą paaiškėjo, kad populiariausia draudimo rūšis yra privalomasis vairuotojų civilinės atsakomybės draudimas, Lietuvoje juo naudojasi 62 proc. respondentų, Estijoje – 65 proc., o Latvijoje – 55 proc. respondentų.

Iš neprivalomųjų draudimo rūšių dažniausias yra turto draudimas, kuris yra antras pagal populiarumą Estijoje ir Latvijoje. Estijoje juo naudojasi 44 proc., Latvijoje – 28 proc., o Lietuvoje – 25 proc. respondentų.

Draudimas nuo nelaimingų atsitikimų ir gyvybės draudimas populiariausias Lietuvoje, juo naudojasi 36 proc. apklausoje dalyvavusių interneto vartotojų. Latvijoje šiuo draudimu naudojasi 22 proc., Estijoje – 24 proc.

Savanoriškasis transporto priemonių draudimas (kasko) populiariausias Estijoje, juo naudojasi 27 proc. apklausoje dalyvavusių Estijos gyventojų, Latvijoje – 18 proc., Lietuvoje – 11 proc.

Analizuodama tyrimo rezultatus „GfK CR Baltic“ Lietuvos filialo verslo plėtros vadovė Dalia Jasiukevičienė pastebi, kad nors ir gan didelė apklaustųjų dalis naudojasi draudimo paslaugomis, lemiamas veiksnys, renkantis draudimo paslaugas, išlieka finansai, todėl dominuoja privalomieji draudimai.

„Šio tyrimo duomenys rodo, kad apie penktadalis apklausos dalyvių iš viso nesinaudoja draudimo paslaugomis, tačiau natūralu, jog visi kiti dažniausiai draudžiasi privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu arba renkasi draudimo rūšis, kurių reikalauja bankai, suteikdami paskolas, – pasakoja D. Jasiukevičienė. Šis tyrimas taip pat patvirtino, kad krizės paveikti gyventojai vis dar neturi pakankamai lėšų papildomoms draudimo rūšims, tokioms kaip sveikatos draudimas ar kasko, įsigyti, be to, respondentai pastebi ir draudimo paslaugų kainų kilimą.“

Tyrimas atskleidžia, jog kaina ir žalos atlyginimo tvarka yra du svarbiausi veiksniai visose trijose Baltijos šalyse, į kuriuos atsižvelgiama perkant draudimo paslaugas. Dauguma respondentų taip pat pripažino, kad reikšmingi veiksniai yra draudimo bendrovių darbuotojų profesionalumas ir elgesys bei pačios bendrovės reputacija. Pagrindinė priežastis, kodėl Baltijos šalių gyventojai neperka daugiau draudimo paslaugų, yra finansinių išteklių stygius.

Lietuvos gyventojai labiausiai pastebėjo draudimo paslaugų kainų augimą per paskutinius metus. Tai pripažino daugiau nei pusė – 51 proc. – respondentų Lietuvoje, Estijoje – 36 proc. Beveik pusė respondentų Latvijoje – 42 proc. – nežino draudimo paslaugų kainų ir negali vertinti kainų kitimo, o 25 proc. latvių kitimą pastebėjo.

Tyrimas taip pat įvertino žmonių pasitikėjimą draudimo paslaugų teikėjais (draudimo bendrovėmis ir bankais) bei nustatė draudimo paslaugas, kurias jie labiausiai suinteresuoti įsigyti. Lietuviai draudimo paslaugų teikėjais pasitiki šiek tiek labiau nei kitų šalių respondentai.

Tyrimas atliktas gegužės mėn. internetine apklausa, per kurią apklausta 18–65 m. amžiaus 1014 respondentų Latvijoje, 1017 respondentai Lietuvoje ir 1059 respondentai Estijoje.