- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Draudimo bendrovė „Gjensidige“ primena apie svarbią naujovę visiems privačių namų ar verslo objektų statytojams – nuo šių metų sausio 1 d., įsigaliojus naujiems Statybos įstatymo reikalavimams, statomus objektus reikia apdrausti privalomuoju statybos darbų ir civilinės atsakomybės draudimu.
Dabar statomi pastatai ar atliekami statybos darbai, kuriems reikalingas statybos leidimas, privalo būti apdrausti nuo pat statybos darbų pradžios, o draudimas galios visą statybų laikotarpį, kol statinys ar atlikti darbai bus perduoti užsakovui.
Naujasis įstatymo reikalavimas šiemet gerokai padidins šios draudimo rūšies apimtis. Draudikai teigia, kad ši naujovė padės ugdyti žmonių sąmoningumą saugant savo bei kitų turtą.
Vienos didžiausių šalyje draudimo bendrovės „Gjensidige“ Produktų, kainodaros ir rizikos vertinimo vadovas Baltijos šalims Andrius Dambrauskas sako, kad, įsigaliojus privalomajam statybos darbų ir civilinės atsakomybės draudimui, Lietuvoje turėsime mažiau atvejų, kai įmonėms užbaigti įgyvendinti savo investicinius projektus, o privatiems asmenims įsikurti savo statomame būste tampa neįmanoma dėl netikėtai patiriamų neplanuotų išlaidų. Šios išlaidos gali atsirasti dėl to, kad statomas objektas sunaikinamas ar sugadinamas dėl ugnies, audros ar kitų nenumatytų įvykių dar statybos darbų etape. Be to, vykdant statybos darbus, kartais padaroma žala ir kaimynams, o tai reiškia ne tik papildomas išlaidas, bet ir prarastus gerus santykius.
„Tikimės, kad turto draudimo srityje pavyks pasiekti esminį lūžį – savininkai ims rūpintis savo turtu nuo pat pirmos jo statybų dienos. Pradėję drausti savo turtą ir civilinę atsakomybę dar statybų etape, vėliau jie greičiausiai pasirūpins ir pastatyto pastato draudimu. Tokiu būdu galbūt pasivysime Vakarų šalių turto draudimo rodiklius. Dabar savo namus ir butus draudžia tik maždaug trečdalis gyventojų“, – teigė A. Dambrauskas.
Pagal įstatymą turi būti apdrausti statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo, griovimo ir kultūros paveldo statinio tvarkomieji darbai, nepriklausomai nuo to, kas vykdo darbus – samdomi rangovai ar pats užsakovas. Be to, turi būti apdrausta darbus vykdančios šalies civilinė atsakomybė.
Draudikai atlygins nuostolius už staigų ir netikėtą apdrausto turto, kaip, pavyzdžiui, statomo statinio, statybai naudojamų ir statybvietėje esančių statybinių medžiagų, sugadinimą, sunaikinimą ar praradimą, atsiradusį draudimo laikotarpiu, taip pat dėl vykdomų darbų padarytus nuostolius tretiesiems asmenims.
Andriaus Dambrausko teigimu, statybų mastai Lietuvoje nemažėja, daugiausiai statoma individualių namų. 2015 m. išduota 8 113 leidimų gyvenamiesiems ir negyvenamiesiems pastatams statyti. Pirmąjį 2016 m. metų pusmetį statybos darbų Lietuvoje atlikta už 919 mln. eurų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“1
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą4
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...
-
N. Mačiulis: Lietuvos gyventojų lūkesčiai yra vieni aukščiausių Europos Sąjungoje3
Vienas didžiausių šalyje komercinių bankų „Swedbank“ nekeičia šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozės – šalies ekonomika turėtų augti 1,8 proc., tuo metu 2025 metų prognozė didinama i...
-
S. Krėpšta: šiemet rinką gali papildyti keli mažesni komerciniai bankai
Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta sako, kad šiais metais šalies bankų rinką gali papildyti keli mažesni tiek Lietuvos, tiek užsienio bankai. ...
-
Ekspertė patarė, ką daryti, kad jaustumėte mažesnį finansinį stresą2
Per pastaruosius metus visiškai dėl savo finansinio saugumo užtikrintų gyventojų sumažėjo beveik dvigubai – taip jaučiasi vos kas dešimtas. Tokius duomenis atskleidžia banko „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa. Be to, ...
-
I. Šimonytė: jūros vėjo parko konkursas neįvyko dėl nepalankios padėties rinkoje5
Neįvykus antrajam 2,4 mlrd. eurų preliminarios vertės 700 megavatų (MW) galios vėjo parko Baltijos jūroje konkursui, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad investuotojai galėjo apsigalvoti, nes elektra rinkoje dabar gerokai pigesnė nei buvo Lietu...