- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Liepą Šilutės rajone akimirksniu sudegė polistirenu apšiltintas namas, o žaibiško gaisro metu smarkiai nukentėjo gelbėdama savo gyvybę per degantį langą išlipusi besilaukianti jauna moteris. Draudimo bendrovės „BTA“ ekspertai sako, kad dabar trūksta stimulo rinktis saugesnes ir kokybiškesnes medžiagas: tam reikėtų pradėti preciziškiau vertinti pastato apšiltinimui naudojamų medžiagų degumo laipsnį ir rizikingumą.
Draudimo bendrovės „BTA“ turto draudimo produktų vadovė Dalia Strazdienė teigia, jog šiandien gaisro pavojus nebėra, kaip anksčiau, vien tik pastato konstrukcijos klausimas - sienos, perdangos dažniausiai būna mūrinės, betoninės ir yra sunkiai įveikiamos ugnies.
„Didysis gaisro pavojus, kaip ir Londono atveju, yra tai, jog naujos technologijos leidžia sukurti pigias ir geras eksploatacines savybes turinčias, bet itin degias apšiltinimo medžiagas. Tad liepsna pradeda plisti pačia sienų izoliacija ir taip labai greitai apkeliauja visą pastato fasadą“, - sako D. Strazdienė.
Taip nutiko ir Šilutės rajone kilusio gaisro atveju, kuomet atvykę gaisrininkai nebeturėjo, ką gesinti, nes namas ir visas jame buvęs asmeninis žmonių turtas supleškėjo vos per keliolika minučių. Gegužę Lietuvoje vos nesudegė maisto gamybos fabrikas, kai liepsnos pagavo po stogu buvusį putplastį - tik greitos žmonių reakcijos dėka buvo išvengta gamyklos sudegimo.
„Medinis pastatas praktiškai visuomet sudega iki pamatų, mūrinio lieka bent sienos, perdangos. Tačiau abiem atvejais nesaugios, degios medžiagos paspartina gaisrą, neužkirsdamos kelio ugniai pereiti į kitas erdves, kitus aukštus. Tai ir didžiulis iššūkis gelbėjimo tarnyboms, kadangi gaisras jį pilna to žodžio prasme sunaikina per keletą minučių“, - sako D. Strazdienė.
Panašumų su Londonu netrūksta
Birželį sudegus „Grenfell“ dangoraižiui visa Europa susirūpino dėl minimaliausius saugumo reikalavimus atitinkančių pastatų. Architektas Audronis Vydžius teigia neabejojantis, kad Lietuvoje egzistuoja ne vienas pastatas su žemais saugos reikalavimais.
„Didžiausia problema ir užsienyje, ir pas mus yra pinigai. Kai svarbiausias būsto renovavimo rodiklis yra kaina, galite neabejoti, kad kokybė nukentės. Londono ir kitų miestų situacija yra tiesiogiai sulyginama - juk tai buvo visus standartus atitinkanti medžiaga, pasirinkta dėl kainos. Naivu tikėtis, kad žmonėms pasiūlius degią medžiagą pigiau nei nedegią brangiau nebus tokių, kurie jau geriau rinksis pavojų nei mokės šiek tiek daugiau“, - aiškina architektas.
A. Vydžius neabejoja, kad esant dabartinei įstatymų tvarkai mažai saugių pastatų išvengti nepavyks, tačiau tam tikrų priemonių imtis galima jau dabar.
„Nesvarbu, kokie reikalavimai iškeliami architektams, inžinieriams ar statybininkams, kol juose yra šimtai išlygų, tol visada atsiras besielgiančių nesąžiningai. Juo labiau, jog formalius standartus atitinka ir nedegios, ir degios medžiagos. Galbūt paprastesnis būdas būtų tiesiog perkelti naštą draudimui: galite statyti pastatą kaip jums norisi, kad ir vien su degiomis medžiagomis, bet tuomet, dėl didesnės rizikos, jį drausti kainuos daugiau, ir taip galiausiai saugiausia alternatyva taptų ir pigiausia“, - samprotavo architektas.
Pastatų degumo problemą reikia spręsti kompleksiškai
D. Strazdienė teigia, kad realu, jog vertinant riziką gali būti atsižvelgiama ir į naudojamų apšiltinimo medžiagų saugumo lygį, tačiau pabrėžė, kad vien to tikrai nepakaks. Norint visos šalies mastu užtikrinti saugesnes gyvenimo sąlygas keistis turi ir žmonių mąstymas.
„Didesnė rizika visuomet kainuoja brangiau, o žmonės tai žinodami renkasi, kaip tas rizikas suvaldyti ir surasti jiems priimtiną balansą. Draudimas gali būti tik viena iš priemonių: pats žmogus turi suvokti saugios aplinkos naudą, o nesaugios - rizikas“, - aiškina „BTA“ turto draudimo produktų vadovė.
D. Strazdienė tvirtina, jog dalies tokių nelaimių tiek Lietuvoje, tiek visame likusiame pasaulyje išvengti yra beveik neįmanoma. Tačiau bendras pokyčių paketas galėtų tapti stimulu žmonėms rinktis saugesnes ir kokybiškesnes medžiagas.
„Galbūt pakeisti esamus saugos standartus yra komplikuota užduotis, tačiau įmanoma įvesti tvarką, kuri garantuoja kompleksiškesnį požiūrį į būsto saugumą“, - aiškina D. Strazdienė.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
EIMIN skiria beveik 35 mln. eurų projektų įgyvendinimui
Ekonomikos ir inovacijų ministerija skiria beveik 35 mln. eurų finansavimą 35 projektams, numatomiems įgyvendinti Vidurio ir vakarų Lietuvos regione, pagal priemones „Inopažanga“ ir „Inobranda“. ...
-
M. Skuodis ragina kelių projektų finansavimui pasitelkti viešojo ir privataus sektorių partnerystę
Siekiant užtikrinti valstybinės reikšmės kelių infrastruktūros projektų įgyvendinimą, susisiekimo ministras Marius Skuodis ragina pasitelkti viešojo ir privataus sektorių partnerystės (VPSP) modelį. ...
-
Lietuvos pramonė sausį–kovą augo 0,1 proc.
Pramonės produkcijos vertė Lietuvoje sausį-kovą siekė 8,7 mlrd. eurų (to meto kainomis) ir, palyginti su 2023 metų tuo pat laiku, augo 0,1 proc. (palyginamosiomis kainomis). ...
-
Patarėjas: prezidentas – už progresyvumą didinant mokesčius gynybai7
Prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas sako, kad šalies vadovas pasisako už progresyvumą didinant mokesčius šalyje gynybos finansavimo reikmėms. ...
-
Šilumininkas pasakė, kokia temperatūra turi būti patalpose: kitaip pažeidžiamos žmogaus teisės8
Dėl atšalusių orų Vilniui ir didelei daliai kitų šalies savivaldybių atnaujinus arba tęsiant šildymo sezoną, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius sako, kad patalpų šildymas ne...
-
G. Nausėda su „Invegos“ vadovu aptars priemones gynybos pramonei, Ukrainos atstatymui
Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį susitiks su Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovu Dainiumi Vilčinsku. ...
-
Seimas svarstys naują paramos jaunoms šeimoms būstui įsigyti tvarką
Seimas svarstys, ar jaunoms šeimoms ir toliau leisti su valstybės parama įsigyti būstą aplink Vilniaus, Kauno, Klaipėdos didmiesčius esančiose savivaldybėse nustatant kai kuriuos barjerus. ...
-
Seime – paskutinis balsavimas dėl „Rheinmetall“ gamyklai palankių pataisų
Seime vyks galutinis balsavimas dėl Investicijų įstatymo pataisų, sudarančių palankesnes sąlygas dideliems Vakarų gamintojams, įskaitant ir Vokietijos karinės pramonės milžinę „Rheinmetall“, greičiau Lietuvoje statyti gamyklas. ...
-
G. Skaistė: į svarstomą steigti gynybos fondą būtų galima aukoti ir savanoriškai12
Vyriausybei planuojant steigti specialų fondą dėl tvaresnio gynybos finansavimo, pagrindines jo pajamas sudarytų papildoma dalis nuo mokesčių, tačiau kartu būtų galimos ir savanoriškos gyventojų ar verslo aukos, sako finansų ministrė Gintar...
-
Eurostatas: Lietuvos valdžios skolos santykis su BVP – tarp mažiausių ES2
Lietuvos valdžios skola pernai siekė 27,6 mlrd. eurų ir sudarė 38,3 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) – šis rodiklis buvo mažesnis nei Europos Sąjungos (ES) vidurkis. ...