Dosnumą parodė ne visos įmonės

Ne visų įmonių, kurių valdybos pastaruoju metu sprendė, kaip panaudoti pernai uždirbtus pinigus, akcininkai bus pradžiuginti dividendais. Vienos bendrovės pelną ketina skirti investicijoms, kitos, kaip pastebi analitikai, apskritai nelinksta dalytis su smulkiaisiais akcininkais.

Planuoja investicijas

Pasak bendrovės „Finasta Asset Management“ fondų valdytojo Vaidoto Rūko, vienos įmonės akcininkus šiemet maloniai nustebino, kitos nuvylė, bet apskritai bendrovių, kurios bent dalį pelno nusprendė paskirti dividendams, yra daugiau.

Tiesa, ne visų įmonių, kurios nusprendė dividendų nemokėti arba juos mokėti labai nedidelius, akcininkai turėtų labai išgyventi. Anot rinkų analitikų, didžioji tokių įmonių dalis pelną planuoja skirti plėtrai ir investicijoms, o tai reiškia, kad akcininkai didesnio uždarbio gali tikėtis ateityje.

„Nors sunkmetis baigėsi, o dalies įmonių pelnas išaugo, tai nereiškia, kad akcininkai naudą pajus iš karto. Netgi sakyčiau, kad krizės metais buvo daugiau noro mokėti dividendus. Be to, įmonės, kurios turėjo skolų, uždirbtus pinigus per krizę skyrė joms grąžinti, o dabar visi žvalgosi į investicijas, planuoja plėtros projektus“, – savaitraščiui aiškino V. Rūkas.

„Kai kurios įmonės nieko neišmoka akcininkams, tačiau daug investuoja. Pavyzdžiui, “Grigiškės„ dividendams skiria nedidelę sumą, tai greičiau simbolinis veiksmas, tačiau šios įmonės investicijos labai didelės. Pinigų plėtrai reikia ir “Linui Agro Group", – vardijo ekspertas.

Bendrovė „Grigiškės“, pernai uždirbusi 8,481 mln. litų grynojo audituoto pelno, akcininkams siūlys išmokėti 1,2 mln. litų dividendų, arba 2 centus už akciją. 1,2 mln. litų dividendų „Grigiškės“ išmokėjo ir 2010–2012 m.

Pienininkai nenudžiugino

Paklaustas, kurių įmonių dividendai investuotojus labiausiai nudžiugino, o kurių nuvylė, V. Rūkas teigė, kad maloniausias netikėtumas – „Aprangos“ sprendimas dividendams paskirti beveik visą praėjusiais metais gautą pelną. O mažiausiai patenkinti turėtų būti gana sėkmingai dirbusių pienininkystės sektoriaus įmonių akcininkai. Išimtis gali būti tik Vilkyškių pieninė, kurios valdyba nusprendė dividendams skirti 2,508 mln. litų, arba 0,21 lito už vieną akciją, iš pernai gauto 7,675 mln. litų pelno.

Jau tradiciškai nepasitenkinimą labiausiai reiškia „Rokiškio sūrio“ akcijų turintys investuotojai. 14,32 mln. litų grynojo audituoto pelno pernai uždirbusi įmonė dividendams nusprendė skirti tik 3,507 mln. litų, arba 0,1 lito už vieną akciją. Tokius pat dividendus įmonė moka jau ketverius metus, nors uždirbamu pelnu, rodos, skųstis negali.

„Sakyčiau, “Rokiškio sūrio„ dividendai labai maži ne todėl, kad įmonė neturi lėšų, o todėl, kad nenori dalytis su smulkiaisiais akcininkais. Toks sprendimas nuvilia“, – sakė V. Rūkas.

Dividendų apskritai nemokėti nusprendė „Žemaitijos pienas“, nors įmonė pernai gavo 9,03 mln. litų grynojo pelno. Pernai „Žemaitijos pienas“ akcininkams išmokėjo 2,5 mln. litų, arba po 5 centus už vieną akciją, dividendų.

Elgiasi skirtingai

Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Plunskis sako, kad dėl dividendų mokėjimo šie metai nelabai išskiria: „Galima sakyti, kad metai nėra labai išsiskiriantys. Tos įmonės, kurios vykdo aiškią ir skaidrią dividendų politiką, šiemet akcininkams išmokės panašias sumas, kaip ir anksčiau.“

„Kaip maloniai nustebinusias išimtis galima paminėti “Aprangą„, kuri dividendams skyrė daugiau, nei buvo galima laukti, ir “Lietuvos dujas„. Ši bendrovė išskaidoma, ir akcininkai prieš šiuos veiksmus nusprendė pasiimti pinigų“, – kalbėjo V. Plunksnis.

Investuotojų asociacijos vadovas kaip labiausiai nuvylusį taip pat paminėjo pienininkystės sektorių. Biržoje kotiruojamos keturios šio sektoriaus įmonės – Vilkyškių pieninė, „Pieno žvaigždės“, „Rokiškio sūris“ ir „Žemaitijos pienas“. Pirmųjų dviejų mokami dividendai pateisino smulkiųjų akcininkų lūkesčius, tačiau kitos dvi laikosi kitokios dividendų politikos, o sprendimai jose labiausiai priklauso nuo vieno ar kelių asmenų.

„Pastebima tendencija, kad kai kurių įmonių pagrindiniai akcininkai nori didinti turimus akcijų paketus. Tie, kurie šitaip elgiasi, nenori priimti sprendimų dėl dividendų“, – sakė V. Plunksnis.

Jis teigė nemanantis, kad dividendų kai kurios įmonės nemoka, nes planuoja investicijas ir plėtrą. „Tose įmonėse, kurios turi daug skolų, kalbų apie dividendus apskritai nekyla. O bendrovės, kurios didelių skolų neturi ir gali mokėti dividendus, pinigų plėtrai gali skolintis iš bankų. Tad nemanau, kad tai priežastis“, – svarstė investuotojas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Gamintojai: sveiki produktai neženklinami, nes tai nenaudinga
    Gamintojai: sveiki produktai neženklinami, nes tai nenaudinga

    Gamintojams, norintiems populiarinti sveikų produktų žymėjimą, labai svarbi tiek Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM), tiek kitų institucijų pagalba, bet kol kas SAM priemonės dažnai niekinės, o pažadai netęsiami. Taip LRT RADIJUI sako Grūdų per...

    1
  • A. Veryga pamiršo Aludarių gildiją ir Legalaus verslo aljansą
    A. Veryga pamiršo Aludarių gildiją ir Legalaus verslo aljansą

    Alaus gamintojų įsteigta Lietuvos aludarių gildija ir Legalaus verslo aljansas, kuriam priklauso alkoholinių gėrimų gamintojai bei importuotojai, piktinasi sveikatos apsaugos ministru Aurelijumi Veryga, šių organizacijų, skirtingai negu kitų pa...

    2
  • Ar klimato kaitos aktyvistai neperlenkia lazdos?
    Ar klimato kaitos aktyvistai neperlenkia lazdos?

    Nevairuokite, neskraidykite lėktuvais, išmeskite kepsnines ir neužsibūkite namuose, kad netyčia nepratęstumėte giminės. Pamąstymais apie tai, kad klimato kaitos aktyvistai su savo pasiūlymais kartais galbūt perlenkia lazdą, portale nationalre...

  • S. Jakeliūnas apie PVM lengvatą šildymui: finansinio populizmo virusas vėl išplito
    S. Jakeliūnas apie PVM lengvatą šildymui: finansinio populizmo virusas vėl išplito

    Vyriausybė suplanavo nemažai įvairių mokesčių pakeitimų, kurie gali daryti įtaką prekių ir paslaugų kainoms, taip pat dirbančiųjų pajamoms, įmonių veiklos sąnaudoms. ...

    2
  • Strasbūro teismas: A. Kubiliaus pensijų karpymai nepažeidė žmogaus teisių
    Strasbūro teismas: A. Kubiliaus pensijų karpymai nepažeidė žmogaus teisių

    Konservatorių vyriausybės per krizę įvestos taupymo priemonės nepažeidė žmogaus teisių, ketvirtadienį paskelbė Europos Žmogaus Teisių Teismas. ...

    18
  • Finansinei drausmei skatinti – speciali skaičiuoklė internete
    Finansinei drausmei skatinti – speciali skaičiuoklė internete

    Augant ekonomikai ir didėjant vartojimo apimtims, finansų institucijų klientai dažnai nežino, kad paskolų kaina priklauso ir nuo asmeninės finansinės drausmės. Siekdamas skatinti atsakingą skolinimąsi bei ugdyti visuomenę, „Citadele“ ba...

    3
  • Lietuva lygiuojasi į Afriką?
    Lietuva lygiuojasi į Afriką?

    Nevaldomai auganti turtinė nelygybė – didžiausia grėsmė Lietuvai. Apie tai įspėja tarptautinės organizacijos, apie tai nuolatos kalba įvairūs analitikai ir, žinoma, politikai. Deja, kai reikia pereiti nuo kalbų prie darbų, priimant sprendimu...

    10
  • Nuo Lietuvos nusisuko ir Latvija
    Nuo Lietuvos nusisuko ir Latvija

    Lietuvos ir jos šiaurinių kaimynių pozicija energetikos klausimais vis labiau išsiskiria. Latvija prisijungė prie Estijos ir pareiškė, kad nepakanka vienos jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos Baltijos šalių elektros tinklų sinc...

    11
  • Daugėja į Lietuvą vykstančių rusų
    Daugėja į Lietuvą vykstančių rusų

    Auga atvykstančiųjų į Lietuvą Rusijos piliečių srautai. Lietuvos diplomatinėse atstovybėse išduodama trečdaliu daugiau vizų negu prieš porą metų. Kaimyninės šalies gyventojai į Lietuvą vyksta lankyti artimųjų kapų, atost...

    2
  • Kaip darbdaviai elgiasi su vaikų turinčiais darbuotojais?
    Kaip darbdaviai elgiasi su vaikų turinčiais darbuotojais?

    Kas ketvirtas dirbantis Lietuvos įmonėse teigia, kad jo darbdavys susilaukusiems vaikų suteikia netgi daugiau nei numato šalies įstatymai, nors yra ir tokių, kurie darbuotojams gaili net to, kas numatyta Darbo kodekse. Tokias įžvalgas pateik...

    6
Daugiau straipsnių