Dilema dėl pensijos po 2019-ųjų: kaupti fonduose ar grįžti į „Sodrą“?

Dauguma BNS kalbintų ekspertų mano, kad grįžtančiųjų į „Sodrą“ neturėtų būti daug, jie taip pat pabrėžia, kad sprendimą turėtų priimti patys žmonės.

Reformos šalininkai tvirtina, kad ji padės sutvarkyti pensijų sistemą, atsiejant privatų kaupimą fonduose nuo kaupimo „Sodroje“, tuo metu kritikai teigia, kad permainos tik pasunkins būsimų pensininkų padėtį. Kritiškai vertinamas ir automatinis žmonių įtraukimas į kaupimą antroje pakopoje, dalis rinkos dalyvių skeptiškai vertina planus pensijų anuitetų platinimą perduoti tik „Sodrai“.

L. Kukuraitis: pensijai reikia kaupti ne mažiau kaip 25 metus

Šiuo metu antros pakopos pensijų fonduose tik „Sodros“ pervedamą 2 proc. įmoką kaupiantis socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis teigia, kad universalaus sprendimo kaupiantiems lėšas senatvei nėra.

„Rekomendacijų pateikti neįmanoma, nes kiekvieno žmogaus atvejis individualus – priklauso nuo to, kiek žmogus uždirba, kiek jam liko iki senatvės pensijos amžiaus“, – BNS sakė L. Kukuraitis.

Visgi, anot jo, visuotinai sutariama, kad kaupimas prasmingas tik tuomet, jeigu tai daroma ne mažiau nei 25-30 metų.

Rekomendacijų pateikti neįmanoma, nes kiekvieno žmogaus atvejis individualus – priklauso nuo to, kiek žmogus uždirba, kiek jam liko iki senatvės pensijos amžiaus.

„Todėl bendra rekomendacija, kad žmogui, kuriam iki pensijos amžiaus liko nedaug laiko, neverta pradėti kaupti, bet jeigu jis jau ilgą laiką kaupė iki šiol ir jo darbo pajamos pakankamai aukštos, tuomet tęsti kaupimą gali būti verta“, – aiškino L. Kukuraitis.

Nuo kitų metų pradžios gyventojai iš viso turės tris galimybes: kaupti toliau pagal naują formulę ir skirti 3 proc. nuo savo atlyginimo bei gauti 1,5 vidutinio darbo užmokesčio valstybės įmoką, grįžti su visa pensijų fonduose sukauptų pinigų suma į „Sodrą“, taip atstatant dėl privataus kaupimo sumažintą valstybės pensiją, arba stabdyti kaupimą ir grįžti į „Sodrą“, tačiau palikti sukauptas lėšas fonde iki kol sukaks senatvės pensijos amžius.

„Aš pats iki šiol kaupiau tik „Sodros“ lėšomis, tačiau greičiausiai, pasitaręs su šeima, nutarsiu kaupti 3 proc. nuo darbo užmokesčio“, – sakė L. Kukuraitis.

Mažina paskatas kaupti antros pakopos fonduose

Pasak Investuotojų asociacijos valdybos narės Sigitos Pranckėnaitės, dabartinės kaupimo normos neužtikrins orios pensijos, todėl visiems senatvei reikia taupyti savarankiškai, tačiau neaiškumai dėl pensijų anuitetų pertvarkos gali paskatinti dalį gyventojų atsisakyti kaupimo antros pakopos pensijų fonduose.

„Permainos žmogui visuomet kelia tam tikrą sumišimą, nes jam reikia perprasti naują sistemą – įvertinti, kiek ji yra geresnė ar blogesnė, kaip nauja sistema pakeis gyvenimą. Reformos žmogui tarsi išmuša žemę iš po kojų ir jam iš naujo tenka atrasti stabilumą“, – BNS sakė S. Pranckėnaitė.

Ji abejojo, kad kitąmet bus daug žmonių, kurie pasinaudos galimybe atsisakyti privataus kaupimo ir grįšti į „Sodrą“.

„Tyrimai rodo, kad kai reikia atlikti aktyvų veiksmą, tam, kad inicijuotų pokyčius, didžioji dalis žmonių nieko nedaro. Prognozuočiau, kad taip įvyks ir šios reformos atveju. Tiesa, kiek aktyvesni bus tie, kurie dabar pasirinkę minimalų kaupimą – kadangi jiems reikės daugiau prisidėti savo lėšomis, tarp jų gali būti ir daugiau atsisakančių, ypač tarp mažiau uždirbančių“, – aiškino Investuotojų asociacijos valdybos narė.

Pasak jos, tam tikra dilema laukia ir daugiau uždirbančių – skatinamoji valstybės įmoka sieks tik apie 18 eurų per mėnesį ir iš esmės tokie žmonės privačiame kaupime dalyvautų tik savo lėšomis, todėl dalis dideles pajamas gaunančių asmenų gali pasirinkti gauti didesnį darbo užmokestį.

„Pagrindinis veiksnys, skatinantis nedalyvauti antroje pakopoje, gali būti nelanksti sukauptų lėšų išmokėjimo ir anuitetų įsigijimo tvarka. Nepaisant to, kad valstybės, o tuo pačiu ir „Sodros“ kredito reitingas yra didesnis nei bet kurios iš rinkoje veikiančių draudimo bendrovių, dalis žmonių anuitetų rinkos monolizavimą ir perdavimą „Sodrai“ vertina kaip dar vieną būdą nusavinti jų sukauptas lėšas“, - tvirtino S. Pranckėnaitė.

Anot jos, vienkartinės išmokos iš pensijų fondo bus galimos tik tuomet, jeigu žmogus sukaupė iki 10 tūkst. eurų arba daugiau kaip 60 tūkst. eurų. Visi kiti turės pirkti anuitetą.

„Kiek teko bendrauti, standartinis anuitetas, užtikrinantis išmokas iki gyvos galvos, žmonėms yra nepatrauklus dėl to, kad yra nepaveldimas – žmonės baiminasi, kad sulaukę pensijos ilgai negyvens, todėl jų visą gyvenimą kauptos lėšos bus prarastos. Pasirinkus atidėtąjį anuitetą, išmokos iki gyvos galvos būtų mokamos nuo 85 metų, o sukauptas lėšas žmogus galėtų gauti periodinėmis išmokomis iš pensijų fondo“, – sakė S. Pranckėnaitė.

Jos teigimu, kol kas visiškai neaišku, kiek atidėtasis anuitetas kainuos (pateiktos tik niekur neužfiksuotos indikacijos, kad 10-15 proc. nuo sukauptos sumos), todėl „Sodra“ turėtų nedelsiant pateikti būsimą anuitetų kainodarą, kad žmonės galėtų padaryti pasvertą pasirinkimą.

„Kadangi „Sodra“ anuitetus siūlys tik nuo 2020 metų, gali būti, kad sprendimus reikės priimti neturint konkrečių skaičių. Žmonėms būtų geriausia, kad anuitetų rinkoje būtų konkurencija ir valstybė produkto kokybe konkuruotų su privačiais teikėjais, tačiau Seimo patvirtintas anuitetų modelis yra labai nelankstus ir paskatins dalį žmonių išvis nedalyvauti antroje pakopoje“, – tvirtino S. Pranckėnaitė.