- Aistė Pagirėnaitė, Arnas Mazėtis, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kelerius metus neregėta situacija būsto nuomos rinkoje. Didmiesčiuose padaugėjus nuomojamų butų, ėmė kristi nuomos kainos.
Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje išsinuomoti butą ar namą ieškantys gyventojai gali džiaugtis. Rudenį įprasta situacija, kai dauguma būstų jau išnuomoti, o laisvi likę nebent tik brangiausi, šiemet pasikeitė. Dėl padidėjusios konkurencijos tarp nuomotojų, nuomininkai gali tikėtis iki dešimtadalio mažesnių kainų.
„Mes turėjome tokią unikalią situaciją Lietuvoje, kai keletą metų gyventojai nelabai turėjo alternatyvų, kur investuoti, ir labai dažnai jie santaupas nukreipė į nekilnojamąjį turtą, jį remontuoja arba tiesiog paleidžia į nuomą. Ir natūralu, kad turėjo būti pasiektas kažkada tas taškas, kada tos nuomos pasiūlos darosi per daug. Ir šie metai yra būtent tie, kada mes galime sakyti, kad pagaliau ta situacija yra subalansuota ir persivertė nuomininkų pusei“, – aiškina „Inreal“ Investicijų ir analizės departamento vadovas Arnoldas Antanavičius.
Bet, anot ekspertų, pinganti nuoma gali dar labiau padidinti šešėlį šiame versle, nes uždirbama iš jo mažiau. Tačiau Mokesčių inspekcija skelbia – daugėja žmonių, deklaruojančių pajamas, gautas iš nuomos verslo.
„Šiemet jau yra virš, sakykim, 8 tūkst., praėjusiais metais buvo virš 7 tūkst., kas metai žmonių skaičius, žiūrint eilę metų, didėja. Ir pajamos auga“, – sako VMI Teisės departamento direktoriaus pavaduotoja Alina Gaudutytė.
Vieni populiariausių būstų nuomotojų – studentai. Jie vis dažniau renkasi ne senos statybos universitetų bendrabučius, o keliasi į butus.
„Tie namai yra statyti sovietiniais metais ir pagal tą planą būtent. Ir šitie žmonės, kurie nepatenkinti, nori gyventi atskirai po vieną. Jis pagyvena kokį rugsėjį–spalį, kai nukrenta kainos, jis išsikrausto į miestą“, – teigia VšĮ „Vilniaus universiteto būstas“ administratorius Linas Betingis.
Bet nuomos plotų skaičiaus padidėjimas ir kainų kritimas pastebimas tik didžiuosiuose šalies miestuose. Ekspertų teigimu, mažesniuose miestuose reikšmingų rinkos pokyčių nepastebima, nes trūksta investicijų į naujus nekilnojamojo turto projektus.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuviai šluoja keliones Velykoms: kokios kainos?
Margučius užsienyje ridens penktadaliu daugiau lietuvių nei pernai. Didžioji dalis gyventojų keliauja ten, kur jau šilta ir šviečia saulė. Populiariausios kryptys išlieka panašios, tačiau kelionių organizatorių atlikta apk...
-
G. Nausėda: turime viltį teikiančių ženklų dėl Zarasų aplinkkelio projekto1
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Zarasų aplinkkelio projektas, kuris leistų didžiajai daliai sunkiosios technikos judėti ne per gyvenvietę, pajudėjo pirmyn. Šalies vadovas mano, kad projektas galėtų toliau būti įgyvendinamas vie&scaron...
-
G. Nausėda su 13 valstybių prezidentų ragina ES didinti investicijas į gynybą
Prezidentas Gitanas Nausėda su 13 kitų valstybių prezidentais kreipėsi į Europos Sąjungai pirmininkaujančios Belgijos premjerą, Europos Vadovų Tarybos ir Europos investicijų banko (EIB) pirmininkus dėl poreikio didinti investicijas į gynybos sektor...
-
Prasidėjo pasaulinė pinigų savaitė: finansinis raštingumas padeda nepakliūti į sukčių pinkles
Kovo 18 d. prasideda Pasaulinė pinigų savaitė (Global Money Week), skirta ugdyti jaunosios kartos finansinį raštingumą, kuris padeda apsaugoti savo pinigus. Lietuvos banko Finansinio raštingumo centro inicijuotoje reprezentatyvioje visuomen...
-
Investuoti pradeda dar pradinėse klasėse: kokias klaidas daro rizikos nebijantis jaunimas?2
Vis daugiau jaunimo pradeda investuoti dar nesulaukę pilnametystės. Ekspertai tikina, kad vyresnių gyventojų investicijos būna saugesnės, o jaunimas dažniau rizikuoja. ...
-
G. Nausėda nepritaria gynybos reikmėms didinti PVM tarifą, mažinti GPM dalį3
Prezidentas Gitanas Nausėda nepritaria kai kurioms siūlomoms papildomo gynybos finansavimo alternatyvoms, kuriomis būtų sumažinta savivaldybėms tenkanti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalis bei didinamas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas. ...
-
Papildomas krašto apsaugos finansavimas: keturi variantai (apžvalga)7
Siekiant didinti krašto apsaugos finansavimą nuo 2,5 proc. iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) Finansų ministerija parengė ir pirmadienį premjerės Ingridos Šimonytės susitikime su valdančiosios koalicijos partneriais, verslo ir prof...
-
E. Gentvilas: siūlymus gynybos finansavimui traktuoju kaip žingsnį į priekį3
Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas sako, kad susitikime dėl gynybos finansavimo dar nebuvo prieita prie bendro matymo, tačiau keturi galimi mokesčių pakeitimų variantai bus aptariami partijų ir kitų organizacijų viduje....
-
„Litgrid“: didmeninė elektros kaina Lietuvoje per savaitę mažėjo 15 proc.
Dėl stipresnio vėjo ir trečdaliu išaugusios vėjo jėgainių gamybos vidutinė didmeninė elektros savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje kovo 11–17 dienomis, palyginti su ankstesne savaite, mažėjo 15 proc. iki...
-
A. Romanovskis: mokesčiai verslui galėtų būti pradžia tvariam gynybos finansavimui3
Papildomi mokesčiai verslui, tarp jų ir didesnis pelno mokesčio tarifas, galėtų būti pradžia tvariam gynybos finansavimui, sako Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis. ...