Didėja Klaipėdos atotrūkis nuo kaimynų

Priklausomybė nuo Rusijos

Šiemet gegužę, kai Klaipėdos uostas krovė net 3,61 mln. tonų krovinių ir rodė viena geriausių visų laikų mėnesio rezultatų, Latvijos uostai skaičiavo kritimą. Ne kartą pasirodė pranešimai, kad Rusijos geležinkeliai riboja krovinių srautus į Latvijos uostus - vykdo tik apie 10 proc. transportavimo geležinkeliais užsakymų. Latvijos uostininkų išgąstį teigė girdėjęs ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus, lankydamasis tarptautinėje transporto ir logistikos parodoje Miunchene.

Rygos uostas neskelbė, kiek šiemet gegužę sumažėjo jo krova. Krauta 2,65 mln. tonų krovinių - beveik milijonu tonų mažiau nei Klaipėdos uoste. Tai prasčiausias šių metų Rygos uosto mėnuo. Ventspilio uoste krovos kritimas gegužę siekė 6 proc. Iš viso krauta 1,3 mln. tonų.

Po 4 mėnesių Ventspilio uosto krovos augimas palyginti su 2016 metais siekė 25 proc., Liepojos - 20,8 proc., Rygos uoste buvo 0,2 proc. krovos kritimas. Po 5 mėnesių Ventspilio uosto augimas sumažėjo iki 20,3 proc. (krovė 10,77 mln. tonų), Liepojos uosto išaugo iki 24,7 proc. (krovė 2,89 mln. tonų), o Rygos uosto kritimas pasiekė 4 procentus (šiemet per 5 mėnesius krovė 14,88 mln. tonų) palyginti su praėjusiais metais. Rygos uoste tai žymus kritimas. Jo krovinių kiekis mažesnis net 627 tūkst. tonų. Rygos uosto atsilikimas nuo Klaipėdos uosto išaugo iki 2,32 mln. tonų.

Dėl didesnės Ventspilio ir Liepojos krovos Latvijos uostai išsaugojo bendrą 6,7 proc. krovos kilimą. Jie iš viso krovė 29,25 mln. tonų. Iš jų beveik 9 mln. tonų siekė rusiškos anglys. Jų krova net 35,6 proc. didesnė nei pernai. Svarbi Latvijos uostų krovinių grupė konteineriai. Jų krauta 13,3 proc. daugiau nei pernai. Latvijos uostuose 9,8 proc. išaugo ir jūrų keltais gabenamų krovinių kiekis. Lėmė papildomo kelto atsiradimas Rygos - Stokholmo linijoje, apie 24 proc. krovinių srautas išaugo ir „Stena Line“ linijose iš Ventspilio uosto.

Tuo pat metu Talino uosto krova ir toliau mažėjo. Jis netenka rusiškų naftos produktų ir naftos. Tiek Latvijos, tiek Estijos uostai žymiai priklauso nuo Rusijos eksporto. 

Šuolis Klaipėdoje

Šiemet Klaipėdos uostas per penkis mėnesius krovė 17 mln. 201 tūkst. tonų krovinių. Tai 3.2 proc. daugiau nei pernai.

„Visiems skeptikams turiu pasakyti, kad Klaipėdos uostas tarp rytinės Baltijos šalių uostų dirba stabiliausiai“, - teigė A.Vaitkus. Jo teigimu, Klaipėdos uostas laikosi šių metų veiklos plano. Pagal tai kas dabar vyksta jo krova 2017 metais orientuojasi į bendrą metinę 41 mln. tonų krovą.   

Klaipėdos uosto krova būtų dar geresnė jei nei 14 proc. sumažėjusi naftos produktų krova. Jų krova net 805 tūkst. tonų mažesnė nei pernai. Lėmė tiek sumažėję naftos produktų kiekiai iš Baltarusijos, tiek „Orlen Lietuva“ naftos produktų eksportas. A.Vaitkaus teigimu, „Orlen Lietuva“ daugiau dyzelino eksportavo išgabenant geležinkeliais į Baltarusiją. Paradoksas, kad Baltarusija turėdama dvi savo naftos produktų gamyklas dėl nesusitarimų su Rusija dėl naftos pardavimo buvo priversta pirkti dyzeliną ir iš Lietuvos.

Sumažėjus naftos produktų eksportui pagal krovos apimtis visą laiką antra uoste buvusi „Klaipėdos nafta“ tą poziciją užleido „Birių krovinių terminalui“. Jo krova šiemet per 5 mėnesius net 36,8 proc. didesnė nei pernai. Trąšos ir kiti kroviniai lėmė ir daugiausiai uoste kraunančios Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) 14,5 proc. bendros krovos augimą palyginti su 2016 metais.

Šiemet Klaipėdos uoste apie 2 proc. daugiau krauta konteinerių, 2,1 proc. mažiau buvo krovinių jūrų keltuose. Visame Rytinės Baltijos jūros regione mažėjo grūdų, nors gegužę Klaipėdos uoste jau buvo fiksuotas jų krovos augimas.

Būtingės naftos terminale šiemet per 5 mėnesius krauta 3,58 mln. tonų krovinių - 2,2 proc. daugiau nei pernai. Vien gegužę krova siekė 791 tūkst. tonų ir buvo 31,9 proc. didesnė nei pernai.    

Rusijoje vien pliusai

Labiausiai rytinės Baltijos jūros regione augo Rusijos uostų krova.

Bendra visų Rusijos uostų krova šiemet per 5 mėnesius siekė 320 mln. tonų ir buvo 11,6 proc. didesnė nei pernai. Iš visų Rusijos uostų per 5 mėnesius daugiausiai krovė Novorosijskas 61 mln. tonų (augimas 10,5 proc.), po jo sekė Ust Luga (42 mln. tonų). Pagal augimo tempus pirmavo Murmansko uostas, kur fiksuotas net 80,6 proc. augimas. Jis krovė 21 mln. tonų.

Rusijos Baltijos jūros regiono uostai krovė 104,6 mln. tonų - 7,3 proc. daugiau nei pernai. Pirmauja Ust Luga - 42 mln. tonų (augimas 11,6 proc.). Po jo seka Primorskas - 27,4 mln. tonų (augimas + 0,1 proc.), Sankt Peterburgas - 21,4 mln. tonų (+7,3 proc.), Vysockas - 7,7 mln. tonų (augimas 15,1 proc.).

Net 250 mln. tonų Rusijos uostų krovinių sudarė eksportas. Iš jų naftos 108 mln. tonų (16,2 proc. daugiau nei pernai), anglių 61,4 mln. tonų (+17,8 proc.), naftos produktų 59,9 mln. tonų (+5,5 proc.). Iš visų krovinių labiausiai net 23,3 proc. augo grūdų eksportas (iš viso krauta 14,1 mln. tonų). Rusijos uostuose vienintelis sumažėjęs krovinys buvo šaldyti produktai. Jų krauta 1,2 mln. tonų (-1,4 proc.). Iš viso Rusija importavo 14,2 mln. tonų krovinių arba 11,5 proc. daugiau nei pernai.

Rusijos anglių eksportas 2017 m. per 5 mėnesius siekė 73,53 mln. tonų. Kitų šalių uostams Rusija atidavė per 12,13 mln. tonų anglių eksporto. Iš jų Latvijos uostams -  8,98 mln. tonų.

Bendras Rusijos naftos eksportas šiemet per 5 mėnesius siekė 109,19 mln. tonų. Per savus uostus krauta 108,3 mln. tonų. Kitiems uostams arba kitoms transporto sritims liko vos 890 tūkst. tonų naftos eksporto. Anksčiau rusiška nafta maitinti Latvijos uostai šiemet krovė vos 12,4 tūkst. tonų naftos. Tai net 47 proc. mažiau nei pernai.