D.Grybauskaitė pasiryžusi pakeisti Lietuvos priklausomybę nuo Rusijos

Lietuva buvo pirmoji nepriklausomybę atgavusi sovietų respublika, tačiau net ir praėjus daugiau kaip dviem dešimtmečiams, šios Europos Sąjungos (ES) narės energetikos pramonė yra priklausoma nuo Maskvos energetikos imperijos. Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė yra pasiryžusi tai pakeisti, rašo JAV dienraštis „The New York Times“.

Valstybės vadovė entuziastingai palaiko iniciatyvą įrengti suskystintų gamtinių dujų terminalą, kuris turėtų sumažinti šalies priklausomybę nuo Rusijos vyriausybės kontroliuojamos dujų eksporto monopolininko „Gazprom“, kuris yra vienintelis dujų tiekėjas šaliai.

„Koks bus laivo (plaukiojančios saugyklos su dujinimo įrenginiu - BNS) pavadinimas? Žinoma, „Independence“ („Nepriklausomybė“). Pavadinimas yra visiškai tinkamas – jis tinka idealiai", - pareiškė D.Grybauskaitė interviu JAV dienraščiui. Ji tikisi, kad laivas apdoros iki 60 proc. Lietuvai reikalingų dujų.

Europos Komisijos (EK) duomenimis, gamtinių dujų kaina Lietuvoje pernai buvo 15 proc. didesnė nei Europos vidurkis. Daugiau mokėjo tik Bulgarija, kurioje „Gazprom“ užima beveik monopolinę padėtį. „Gazprom“ taip pat valdo gamtinių dujų skirstymo tinklo operatorės „Lietuvos dujos“ akcijų paketą.

Lietuvos elektros infrastruktūros dalis tebėra kontroliuojama iš Maskvos, ir prijungti šalį prie Europos tinklo dar nėra įmanoma.Tai paskatino Europos Komisiją pripažinti Lietuvą viena iš pažeidžiamiausių Sąjungos „energetinių salų“.

Priešingai nei kaimyninė Latvija, Lietuva neturi gamtinių dujų saugyklos, o jos hidroenergijos ištekliai yra menki. Lietuva taip pat nenaudoja skalūnų naftos, kuri aprūpina didelę Estijos elektros gamybos dalį.

Didžiąją dalį elektros Lietuvoje anksčiau teikė Ignalinos atominė elektrinė, kuri pagal šalies įsipareigojimus dėl narystės Europos Sąjungoje 2009 metais buvo uždaryta, ir Lietuvos priklausomybė nuo gamtinių dujų – ir „Gazprom“ – dar padidėjo.

Tikimasi, kad naujasis suskystintų gamtinių dujų terminalas padės sumažinti Rusijos įtaką Lietuvai.

Terminalo projektą įgyvendinanti valstybės valdoma naftos produktų krovos įmonė „Klaipėdos nafta“ plaukiojančią saugyklą su dujinimo įrenginiu (FSRU) pagal 10 metų susitarimą už 430 mln. eurų (560 mln. JAV dolerių) nuomosis iš Norvegijos įmonės „Hoegh LNG“. Pietų Korėjos laivų statykla jau baigia statyti laivą, kuris turėtų būti galutinai įrengtas kitų metų vasarį.

Lietuvos sprendimas įgyvendinti SGD terminalo projektą suerzino Europos Komisiją, kuri teikė pirmenybę iniciatyvai Baltijos jūros regione statyti regioninį terminalą. Tačiau Lietuvos Vyriausybė atkakliai siekė sumažinti energijos kainas, paspartinti ekonomikos augimą ir sumažinti nedarbo lygį, pernai sudariusį 13 procentų.

Lietuva tikisi SGD importuoti 5–10 proc. pigiau, palyginti su „Gazprom“ dujų kaina, rašo „The New York Times“. Turbūt dar svarbiau yra tai, kad šalis įgis spaudimo svertą derybose.

„Pirmą kartą savo istorijoje galėsime derėtis, nes turėsime alternatyvių šaltinių“, - sako „Klaipėdos naftos“ vadovas Rokas Masiulis.

Dar reikia daug padaryti. R. Masiulis turi pasirašyti sutartį su SGD tiekėju ir rasti dar 43 mln. eurų, kad projektas būtų įgyvendinamas laiku, rašo leidinys.

Tačiau „Klaipėdos naftos“ vadovas teigia, kad sunkiausia buvo įveikti biurokratiją ir atremti bandymus mesti ant projekto „korupcijos šešėlį“.

Parlamentaras Eugenijus Gentvilas, anksčiau vadovavęs Klaipėdos uostui, teigia įtaręs „Gazprom“ bandymais netiesiogiai pasinaudoti savo įtaka ir sutrukdyti terminalo projektui.

Įtarimų dėl ryšių su „Gazprom“ ir kitomis Rusijos įmonėmis turinčių bendrovių ir įstatymų leidėjų kišimosi turi ir šalies prezidentė. Tačiau D. Grybauskaitė tikina, kad jiems nepasiseks.

„Sustabdyti šį projektą neįmanoma. Tačiau įsikišti ir iš dalies jį užvilkinti yra įmanoma“, - teigia ji.

Dujas terminalui Klaipėdoje galėtų tiekti Norvegija ir Jungtinės Valstijos, kuriose neseniai viešėdama D.Grybauskaitė paragino pareigūnus ir įstatymų leidėjus panaikinti apribojimus iš skalūnų uolienų išgaunamų gamtinių dujų eksportui ir teikti pirmenybę tiekimui NATO šalims, tarp kurių yra ir Lietuva.

„Energetika visada yra susijusi su geopolitika“, - teigia D. Grybauskaitė.

Kita problema susijusi su aplinkosauga, nors priešinimasis projektui buvo silpnas. Kiaulės Nugaros saloje, kuri buvo supilta sovietiniais laikais, gilinant uostą, yra gausu laukinių paukščių perimviečių, rašo „The New York Times“. Visai čia pat yra Kuršių nerija, įtraukta į UNESCO pasaulio kultūros paveldo sąrašą.

Tačiau bent jau dabar svarbiausias yra nacionalinės nepriklausomybės siekimas.

„Iš Rusijos jaučiame didžiulį spaudimą, net ir „žalieji“ yra pasirengę šį tą paaukoti. Negaliu būti savo tautos priešu“, - teigia valstybinio parko vyresnysis ekologas ir ekologinio klubo „Žvejonė“ narys Erlandas Paplauskis.

Anot jo, klubas ir vietos mokslininkai planuoja stebėti teritoriją, ar yra daromas koks nors poveikis perimvietėms ir tam tikrų žuvų rūšių migracijos keliams.

Laivo kapitonas Vilius Palileika dienraščiui sakė, kad didžiulės SGD apimties kaimynystė tam tikrus Klaipėdos gyventojus gali gąsdinti, tačiau „uostas bus saugesnis, nes jis bus gilesnis. Be to, kai bus pristatomos dujos, laivų eismas kelioms valandoms bus stabdomas“.

Papildomą svertą „Gazprom“ dominavimui panaikinti Lietuvai galėtų suteikti ES Tarybos pirmininkės vaidmuo, kuri šalis – pirmoji iš buvusių sovietinių respublikų – atliks šį pusmetį.

Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė nustato šimtų nacionalinių vyriausybių ministrų posėdžių darbotvarkes, į kurias įtraukiami ir energetikos klausimai.

Pernai Lietuva paskatino Briuselį pradėti tyrimą dėl galimo „Gazprom“ piktnaudžiavimo monopoline padėtimi. Vilniui bandant pasinaudoti ES taisyklėmis ir priversti Rusijos dujų milžinę atsisakyti dalinės Lietuvos dujų skirstymo tinklo kontrolės, kova su „Gazprom“ ateinančiais mėnesiais gali suintensyvėti, rašo „The New York Times“.

D.Grybauskaitė tikina, kad Lietuva ES Tarybai pirmininkaus nešališkai. Tačiau ji jau planuoja lapkritį surengti Vilniuje aukščiausiojo lygio susitikimą, kuriame paragins Sąjungą glaudžiau bendradarbiauti su buvusio sovietinio bloko valstybėmis Ukraina ir Baltarusija, o tai gali suerzinti Maskvą, rašo leidinys.



NAUJAUSI KOMENTARAI

gebelsas

gebelsas portretas
nu tai jo..... o kodel Lietuva negalejo dalyvauti regioniniame SGDT ??? atsakymas aiskus - negales pradanginti pinigu... del SGDT duju kaina bus lietuviams mazesne ar didesne? kas atsilieps gaminiu savikainai - tai yra atsilieptu nes Lietuva nieko negamina

nu

nu portretas
o kam reikalinga dvigubai brangesne priklausomybe nuo es?

ivavanas

ivavanas portretas
JUMORISTE!
VISI KOMENTARAI 15
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių