D.Grybauskaitė ES vadovams išsakė Lietuvos pastabas dėl ES biudžeto

Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikime dalyvaujanti Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė išsakė Lietuvos pastabas dėl būsimo ES biudžeto, kuriame Vilnius siekia užsitikrinti didesnę paramą nei pasiūlė Europos Komisija.

Pirmą kartą vadovų lygiu 2014-2020 metų finansinė perspektyva buvo aptarta ketvirtadienio Europos Vadovų Tarybos susitikime.

Šie klausimai atskirai iškelti ir per D.Grybauskaitės bei Latvijos ir Estijos premjerų susitikimą su Europos Komisijos pirmininku Jose Manueliu Barroso penktadienio rytą.

„Išsakiau mūsų skaudulius ir tas jautrias vietas kaip struktūrinių fondų finansavimas, žemės ūkio ir Ignalinos uždarymo reikalai“, - žurnalistams Briuselyje penktadienį sakė prezidentė.

Pasak jos, vadovų lygiu derybos dar nevyko, tik konstatuotas pasiruošimas joms. Dėl konkrečių sumų Europos vadovai turėtų pradėti derėtis rudenį, o sutarimo tikimasi gruodžio mėnesį.Lietuva griežtai sukritikavo pirminį Europos Komisijos pasiūlymą ES struktūrinę paramą naujame biudžete apriboti iki 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto, skaičiuojant nuo 2009 metų lygio, kada šalies ekonomika smuko beveik 15 proc.

Vėliau derybose šis apribojimas buvo sušvelnintas, ir pagal dabartinę formulę atverta galimybė gauti iki 2,9 proc. Baltijos šalys taip pat siekia greitesnio tiesioginių išmokų suvienodinimo žemdirbiams.

Pagal dabartinį Europos Komisijos pasiūlymą, Lietuva 2014 metais startuotų su 144 eurų (497 litų) už hektarą išmoka ir tik 2017 metais pasiektų 176 eurų (607 litų) už hektarą, tuo metu ES vidurkis yra 268 eurai (925 litai) už hektarą.

Be to, Lietuva siekia išsiderėti daugiau lėšų Ignalinos atominės elektrinės uždarymui.Lietuvos pareigūnams nerimą taip pat kėlė kai kurių turtingesnių Europos šalių, visų pirma Britanijos ir Skandinavijos valstybių, raginimai apkarpyti ES biudžetą, taip reaguojant į taupymo politiką Europoje.

Tačiau diskusijose dėl krizės vis garsiau skambant raginimams skatinti ekonomiką ir užimtumą, tai tampa argumentu skurdesnėms šalims prašyti nemažinti finansavimo. Lietuva, skaičiuojant vienam gyventojui, gauna didžiausią ES paramą."Pastebime tam tikrus pokyčius šalių mokėtojų mąstyme.

Turbūt žinote, kad dar visiškai neseniai buvo toks aiškus reikalavimas sumažinti ES biudžetą mažiausiai 100 mrd. eurų, dešimtadaliu, lyginant su tuo, kas pateikta Europos Komisijos. Pastarąjį mėnesį tos pozicijos keičiasi ir šalys mokėtojos pripažįsta, kad ES biudžetas yra investicijų biudžetas, skatinantis ekonominį augimą ir darbo vietų kūrimą", - žurnalistams Briuselyje sakė Lietuvos deleguotas eurokomisaras Algirdas Šemeta.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių