Dėl transporto taršos Lietuvai gresia didelės baudos: gali tekti suploti net pusantro milijardo eurų

Vilniečio Andriaus šeimoje jau du elektromobiliai. Visi jais patenkinti, šimtą kilometrų nuvažiuoti brangiai nekainuoja.

„Namie kraunant, prie dabartinių elektros kainų, vidurkis yra apie 3,40 eurų“, – sakė elektromobilio savininkas Andrius Čepkus.

Tačiau Andrius sutinka, kad kol kas elektromobilis tinka ne visiems.

„Jeigu krauniesi mieste, tai kiekvienas tiekėjas turi atskirą programėlę, tai veikia, ta neveikia, kartais užimta. Manau, kad automobilis šiai dienai su Lietuvos infrastruktūra yra puikus pasirinkimas, jeigu gyveni nuosavame name ir turi galimybę pasistatyti savo krovimo stotelę“, – kalbėjo A. Čepkus.

Iš tiesų, elektromobilių daugėja, bet ne itin sparčiai. Per trejus metus nuo 2021 metų pradžios iki šių metų kovo jų padaugėjo beveik dešimčia tūkstančių. Bet tradicinių automobilių per tą patį laikotarpį lietuviai registravo kur kas daugiau.

„Automobilių skaičius auga, parkas auga, gyvename vis geriau, šeimos turi ne po vieną, o po kelis automobilis, tai natūralu, kad kuro suvartojimo kiekis auga ir išmetimai auga“, – teigė Žaliosios politikos instituto vadovas Remigijus Lapinskas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Vis dėlto sąlygos elektromobiliams kasmet tik gerėja.

„Lygiai taip pat kaip atpigo saulės elementai, vėjo elektrinės, kurios gamina elektrą, tai lygiai taip pat atpigs žaliosios technologijos, jas naudojant didesne apimtimi, be to, mes galime gaminti ją pačią pas save, pradedant pačia energija ir baigiant, pavyzdžiui, elektriniais autobusais, kurie jau egzistuoja Lietuvoje“, – aiškino ekonomistas Marius Dubnikovas.

Tačiau elektrinių autobusų Lietuvoje gamintojai sako, kad savivaldybės, dėl atitinkamai surašytų įstatymų, priverstos pirkti pigesnius, tačiau lūkesčių nepateisinančius kiniškus autobusus.

„Bėda yra ta, kad visoje Europoje, kurie įsigyja elektrinius autobusus per paskutinius 4 metus, tie autobusai nenuvažiuoja kilometrų, kurie yra garantuoti“, – sakė UAB „Vėjo projektai“ generalinis direktorius Alvydas Naujėkas.

Pasak verslininkų, elektromobiliams reikalingos infrastruktūros šiuo metu net daugiau nei pačių elektromobilių, tačiau...

Automobilių skaičius auga, parkas auga, gyvename vis geriau, šeimos turi ne po vieną, o po kelis automobilis, tai natūralu, kad kuro suvartojimo kiekis auga ir išmetimai auga.

„Jeigu matytume kažkokį labai aiškų planą iš valdžios, kaip daugės tų elektromobilių, galėtume dar labiau perinvestuoti ir atsirastų daugiau infrastruktūros, daugiau noro pirkti elektromobilius, ir taip patektume į pozityvų ciklą“, – kalbėjo elektromobilių krovimo tinklo „In Balance grid“ vienas įkūrėjų Aurimas Pauga.

Lietuva ES įsipareigojo teršti kuo mažiau, o už taršą mokėti.

Taip, kaip Lietuvos automobilių parkas teršia dabar, kainuoja labai brangiai.

Esą, Lietuva už anglies dvideginio tonas jau skolinga šimtus milijonų eurų ir ta skola vis auga.

„Ji auga maždaug penkiais milijonais eurų per savaitę arba vienu milijonu per darbo dieną. Kai valdininkas per darbo dieną nepadaro sprendimų ir išeina namo, jis tą skolą padidina vienu milijonu eurų“, – teigė Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius.

„Tai nėra lengvas kelias, reikėjo galvoti 2021 metais, kai buvo priimtas įsipareigojimas, bet įsipareigojimai niekur nedingsta“, – sakė M. Dubnikovas.

Prieš metus daugiau kaip du šimtai įmonių pradėjo iniciatyvą, reikalaujančią valdžios iki 2030 metų naftos produktų naudojimą sumažinti 41 procentu.

„Seimas nagrinėja tą įstatymo projektą, Vyriausybė turi jam pateikti išvadas ir išvados projektas kol kas neigiamas. O kokia išvada bus – pasižiūrėsime artimiausiu metu“, – kalbėjo Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas.

Energetikos ministras sako, kad Lietuvai užtenka ir 38 procentų.

„Negaliu pasakyti, kiek mes būsime skolingi, bet Lietuva šiai dienai yra tarp lyderių, vystant atsinaujinančią energetiką, judant žaliuoju kursu ir baudų tikrai Lietuva 2030 metais neturės mokėti“, – tikino energetikos ministras Dainius Kreivys.

Tačiau net elektromobiliais prekiaujantys verslininkai supranta, kad bandomi primesti tikslai – nerealūs.

„Ateiti ir įpareigoti valstybę kažkokiais procentais, nes gresia baudos, tai visi tą supranta. Bet turime suprasti, kad žmonės, kurie vairuoja taršesnes transporto priemones, jie vairuoja jas ne iš gero gyvenimo ir tai ne būtinai yra jų pirmas pasirinkimas, ką jie norėtų vairuoti“, – aiškino „Deals on Wheels“ vadovas Laurynas Boguševičius.

„Patys gamintojai mato, kad tai utopija ir su dabartine technologija nėra įmanoma pagaminti vartotojui draugiško daikto“, – teigė naudoto transporto pardavėjų asociacijos vadovas Vismantas Baršys.

Didieji gamintojai pastaruoju metu ne kartą davė suprasti, kad norimo kiekio elektromobilių neprigamins.

„Mes patys už elektromobilumą, galų gale tiesioginis ir mūsų verslo interesas, bet turime pripažinti, kad tai yra per greitai. Taip greitai nebus, automobilių industrija skaičiuoja šimtmečius ir mes per 10 metų norim ją apversti aukštyn kojomis“, –  kalbėjo L. Boguševičius.

„Geras pavyzdys apie elektromobilių nereikalingumą vartotojui – tik 30 tūkstančių nuvažiavęs elektromobilis, kainuojantis 8 tūkstančius eurų, ir niekas nesiveržia jo pirkti, nes geromis sąlygomis su juo gali nuvažiuoti tik 80 kilometrų, tai krauk ir krauk“, – pasakojo V. Baršys.

Lietuvoje naftos degalais varomas transportas kol kas sudaro 95 procentus visos transporte sunaudojamos energijos.