Dėl „Snoro“ kreditorių eilės kreipėsi į Konstitucinį Teismą

Nacionalizuoto „Snoro“ banko bankroto bylą nagrinėjantis teismas nutarė kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) - jo prašoma ištirti, ar įstatymuose numatyta kreditorių eilė neprieštarauja Konstitucijai.

Panašų prašymą KT jau pateikė ir Seimo narių grupė.Vilniaus apygardos teismas (VAT) balandžio 18 dienos sprendimu prašo ištirti, ar Bankų bei Įmonių bankroto įstatymai, numatantys, kad antrąja eile yra tenkinami įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ reikalavimai, susiję su apdraustų lėšų išmokėjimu, o trečiąja eile - valstybės mokestiniai reikalavimai, atitinka Konstituciją.

Jei KT priims prašymą, jis nagrinės ir tai, ar ketvirtąja eile tenkinami indėlininkų reikalavimai, susiję su privalomai draudžiamo indėlių sumą viršijančiu indėliu, nepažeidžia Konstitucijos.Anot VAT teisėjo Andžejaus Maciejevskio, dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą „Snoro“ bankroto bylos nagrinėjimas nestabdomas.Prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą pateikė „Snoro“ kreditoriai „Rokiškio sūris“, „Astrave Company“, „Seatranscom Limited“, „Clarbell Trading Company“, „ABS Commerce“ ir kiti.

Jų teigimu, šiuo metu galiojanti kreditorių eilės sudarymo tvarka sudaro išskirtines sąlygas Indėlių draudimo fondui bei valstybei, sumažindama ir apribodama kitų kreditorių reikalavimų patenkinimo galimybes.

Konstitucinis Teismas kovo pradžioje taip pat priėmė nagrinėti Seimo narių grupės prašymą, kuriame prašoma išnagrinėti, ar Konstitucijai neprieštarauja Indėlių ir investicijų draudimo" reikalavimų tenkinimas antrąja eile, o valstybės mokestinių reikalavimų tekinimas - trečiąja eile.

Atsižvelgdamas į šį prašymą, VAT, kovo 22 dieną patvirtinęs „Snoro“ kreditorių reikalavimų sąrašą, nenurodė, kokia eile turės būti tenkinami Indėlių draudimo fondo, Valstybinės mokesčių inspekcijos, „Sodros“, Finansų ministerijos ir tokių pat Latvijos institucijų kreditoriniai reikalavimai.Pagal įstatymus Indėlių draudimo fondo reikalavimai tvirtinami antroje kreditorių eilėje, kitų valstybės institucijų – trečioje. Kitų kreditorių, priklausomai nuo paskolos rūšies, reikalavimai tvirtinami 4, 5 ir 6 eilėse, o banko akcininkų, administracijos, tarybos ir valdybos narių – septintoje eilėje.

„Snoro“ kreditorių neginčijami reikalavimai siekia 6,523 mlrd. litų. Didžiausias „Snoro“ kreditorius yra „Indėlių ir investicijų draudimas“, kuris išmokėjo indėlininkams valstybės kompensacijas ir pateikė 4,053 mlrd. litų reikalavimą, tačiau teismas kol kas pripažino tik 3,799 mlrd. litų vertės fondo reikalavimą - VAT balandžio 27 dienos nutartyje nurodoma, kad tokią apdraustų indėlių sumą buvę „Snoro“ indėlininkai atsiėmė iki kovo 22 dienos.

Dėl likusio 254,7 mln. litų Indėlių draudimo fondo reikalavimo teismas spręs vėliau. Anot VAT, iškilo ginčas, kam priklauso fondo kredito įstaigoms pervestos, bet „Snoro“ indėlininkų kol kas neatsiimtos draudimo išmokos.Lapkričio 16-ąją nacionalizuotam bankui „Snoras“ bankroto byla iškelta pernai gruodžio 7-ąją.


Šiame straipsnyje: SnorasKonstitucinis teismas

NAUJAUSI KOMENTARAI

Kadencijos pabaiga

Kadencijos pabaiga portretas
Snoras turi baigti savo veiklą. Kreditoriai plėšia visuomenės pinigus, užsiima bankine korupcija, teikia kreditus bankams, o kas naudoja pastovųjį kapitalą? Šito neturi būti. Negalima manipuliuoti nedalomuoju turtu. Gyvosios lėšos taip pat skyla į gyventojų, gamybos išlaikymo fondus. Padėtis turi būti normalizuojama, nes padarytas didelis politinis bankų reformos nusikaltimas, po to biznio vykdymas. Tokių bankų ir tokios vyriausybės daugiau nebereikia.
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių