- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kainų komisijai siūlant keisti šilumos energijos pardavimo tvarką, tai sukėlė nemažai ginčų. Apie tai suinteresuotos pusės praėjusią savaitę diskutavo Seimo Energetikos komisijoje.
Kainų komisija planuoja suvienodinti šilumos tiekėjų ir nepriklausomų gamintojų dalyvavimo aukcione sąlygas – šilumininkų nustatyta kaina nebebūtų subsidijuojama, kaip dabar. Pasak komisijos, nauja tvarka padidintų konkurenciją, šiluma būtų gaminama pigiausiais ir efektyviausiais įrenginiais, todėl vartotojams ji atpigtų.
Lietuvos nepriklausomų šilumos gamintojų asociacija piktinasi, kad bandymas priversti šilumos tiekėjus aukcione tiekiamos šilumos kainą nustatyti pagal tuos pačius kriterijus, kaip nepriklausomų gamintojų, vilkinamas, nes šilumos tiekėjai bijo naujovės.
Energetikos ministerija siūlo neskubėti ir išsiaiškinti pasekmes. Lietuvos šilumos tiekėjų ir Lietuvos savivaldybių asociacijos naujovei nepritaria. Šilumininkai sako, kad kainos kils, o savivalda prognozuoja padidėsiant atskirtį regionuose.
Kainų komisijos pirmininkės Ingos Žilienės teigimu, nauja tvarka galutinai parengta būtų iki pavasario – dar poros mėnesių, anot jos, reikia įvertinti tvarkos poveikį šilumos kainoms atskirose savivaldybėse, – o galėtų įsigalioti nuo kito šildymo sezono.
Kainų komisija tikisi padidinti konkurenciją rinkoje
Kainų komisijos narys Donatas Jasas sako, kad padaugėjus nepriklausomų šilumos gamintojų, reikia keisti šilumos rinkos reguliavimą. Pasak jo, dabar šilumos tiekimo įmonei vartotojai sumoka už šilumos gamybos ir perdavimo sistemą.
„Tai reiškia, kad visiškai nepriklausomai nuo to, ar šilumos tiekėjas gamina, ar negamina šilumos su savo įrenginiais tam tikru momentu, šilumos vartotojai apmoka, o kiek apmoka, nustato Kainų komisija (...) Šiuo metu dalyvaudamas šilumos supirkimo aukcione šilumos tiekėjas eina tik su žaliavos kainomis, o visos kitos sąnaudos dengiamos iš tarifo. Kiti rinkos dalyviai turi padengti tame aukcione visas sąnaudas“, – Seimo Energetikos komisijos posėdyje praėjusią savaitę teigė D. Jasas.
D. Jaso teigimu, nauja tvarka šilumos tiekėjus įtrauks į didesnę konkurencinę aplinką.
„Vartotojai sumokėtų šilumos tiekimo įmonei, kaip ir dabar – už perdavimo ir pardavimo tinklą (...) O visos kitos sąnaudos tiek šilumos tiekėjams, tiek nepriklausomiems šilumos gamintojams būtų padengiamos tik tada, jeigu laimėtų šilumos supirkimo aukcionus, tai reiškia: galutinį rezultatą, kiek vartotojas mokės, nulemtų konkurencinė aplinka ir aukciono rezultatai“, – aiškino Kainų komisijos atstovas.
D. Jasas žada, kad siekiant išvengti manipuliacijų rinka, Kainų komisija nustatys viršutinę kainos ribą. Pasak jo, nauja tvarka leistų sumažinti vartotojams šilumos kainas.
„Šiluma būtų gaminama pigiausiais įrenginiais, nes į aukcioną turi pasiūlyti gerą kainą. Būtų išlaikomos sąlygos ateiti į rinką efektyvesnėms ir pigesnėms technologijoms, kurias bet kada mes turėtume galimybes prijungti ateityje, jeigu būtų technologijų revoliucijos poreikis. Ir trečia, esant masinei renovacijai, mažėtų rinka, bet vartotojai nepermokėtų už perteklinius pajėgumus“, – tvirtino pareigūnas.
D. Jasas atmeta kai kurių rinkos dalyvių nuogąstavimus, kad įmonės, investavusios į šilumos tiekimo trasas ir gamybos įrenginius, gali „nebesukonkuruoti“.
Energetikos ministerija siūlo pokyčius gerai apgalvoti
Energetikos viceministras Vidmantas Macevičius siūlo neskubėti ir geriau aptarti galimus padarinius.
„Mėgstame eksperimentuoti ir konkurencija šilumos gamybos sektoriuje savo darbą atliko. Klausimas kyla tik dėl perteklinių šilumos gamybos įrenginių. Galutinis rezultatas – kaina vartotojui dar priklauso nuo prielaidų. Ir prielaida, kad šilumos tiekėjas imsis kažkokių priemonių ir kaina nekils, yra lygiai tokia pati, kad jis nieko nedarys ir kaina pakils. Todėl reikia pasiaiškinti dėl pasekmių ir todėl nedaryti skubotų sprendimų“, – Seimo komisijoje įspėjo M. Macevičius.
Nepriklausomi šilumos gamintojai įžvelgia nelygias sąlygas
Lietuvos nepriklausomų šilumos gamintojų asociacijos vadovas Vytautas Kisielius sako, kad konkurencijos šilumos ūkyje nėra, nes nepriklausomi šilumos gamintojai diskriminuojami.
„Visi nepriklausomi šilumos gamintojai diskriminuojami, o šilumos tiekėjai privilegijuojami. Siekiant nepriklausomam šilumos gamintojui laimėti aukcioną, pagal dabartinę tvarką reikia pasiūlyti šilumos kainą mažesnę, negu kainuoja biokuras“, – Energetikos komisijos posėdyje teigė jis.
V. Kisielius prognozuoja, kad ši tvarka nekeičiama, nes proteguojami savivaldybių ir šilumos tiekėjų, kurie dažniausiai priklauso savivaldybėms, interesai.
„Centralizuoti šilumos tinklai yra savivaldybių aukso veršis, todėl siekiama turbūt užsitikrinti sau susirinkti lėšas į savivaldybių biudžetus“, – teigė V. Kisielius.
Šilumos tiekėjai ir savivalda priešinasi pokyčiams
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas tegia, kad asociacijos pasirinkti nepriklausomi ekspertai įvertino Kainų komisijos siūlymą ir pranešė, jog tokiu atveju Vilniaus, Kauno, Panevėžio, Klaipėdos miestas „šilumos sąnaudos padidės šimtais tūkstančių eurų“.
V. Stasiūnas sako, kad atsakymo į tokius nuogąstavimus Kainų komisija dar nepateikė.
Norint išvengti klaidų, asociacijos vadovas siūlo išanalizuoti Europos Sąjungos valstybių patirtį šioje srityje.
„Prieš trejus metus turėjome parengti biokuro apskaitos taisykles. Lietuvoje tada niekas dar nežinojo, kaip apskaityti pelningumą, kaloringumą, drėgmę ir taip toliau. Lietuvos energetikos mokslininkai surinko visą užsienio patirtį ir šiandien jos puikiai veikia, neturi niekas jokių pretenzijų“, – sakė V. Stasiūnas.
Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja aplinkos ir energetikos klausimais Agnė Kazlauskienė teigė nepritarianti Kainų komisijos idėjai.
„Tai tikrai padidins atskirtį regionuose. Tiesiog turėsime kitas monopolijas“, – pareiškė ji.
Energetikos komisijos vadovas Virgilijus Poderys prognozuoja, kad Kainų komisijos siūlomi pokyčiai rinką dar labiau išskaidrintų, todėl šilumos kaina, kad ir menkai, bet pigtų: „kuo rinka skaidresnė ir tikresnė, tuo kaina turi mažėti“.
Dabar Lietuvoje veikia apie 40 nepriklausomų šilumos gamintojų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvos bankas: per pandemiją gyventojai sutaupė 6,2 mlrd. eurų
Lietuvos gyventojai per dvejus metus trukusią koronaviruso pandemiją sutaupė 6,2 mlrd. eurų – tiek pinigų jie neišleido net ir sparčiai augant infliacijai bei mažėjant perkamajai galiai, penktadienį pranešė Lietuvos bankas (...
-
Dirbančius savarankiškai vejasi pandemijos skolos „Sodrai“: įstaigoje – skambučių apgultis2
Išsiuntus 115 tūkst. pranešimų, susijusių su privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokomis per karantino laikotarpį, „Sodra“ šiomis dienomis sulaukia skambučių apgulties, sako „Sodros“ atstovė. ...
-
Verslas kritikuoja Vilniaus norą žmones vežti elektra varomu transportu6
Vilnius rengiasi skelbti konkursą keleivių vežimo paslaugoms įsigyti – ieškoma elektrinių ir vandenilinių autobusų, tačiau verslas sako, kad biometanu varomas transportas būtų mažesnė finansinė našta – keleivių vežimo k...
-
Teisėsauga atliko kratas GIPL rangovėje „Alvora“, Latvijos ir Lenkijos įmonėse1
Pagrindinėje Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) rangovėje „Alvora“ teisėsauga antradienį atliko kratas, praneša portalas „15min“. ...
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais6
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms2
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis6
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...
-
R. Vainienė: visuomenę dėl pirkinių sumos apvalinimo turės informuoti Lietuvos bankas6
Seimui ketvirtadienį priėmus įstatymą, pagal kurį prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė sako, kad didžiausias iš&sc...
-
G. Skaistė: į brangstantį skolos aptarnavimą reikia žiūrėti atsakingai2
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant valstybei skolintis trumpalaikiams gynybos projektams ir taip papildomai finansuoti krašto apsaugą, finansų ministrė sako, jog į šiuo metu augančius valstybės skolos aptarnavimo kaštus reikia ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis4
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...