- Irma Janauskaitė, Marija Gabrienė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Aukščiausiajam teismui paskelbus, kad žemės, kurioje stovi elektros įrenginiai, savininkui turi būti sumokama kompensacija, į bendrovę ESO puolė kreiptis tokių sklypų turėtojai. Bendrovė pinigų norintiems žmonėms siūlo laukti, kol kitas teismas nuspręs dėl galimų atlygio sumų. Advokatų teigimu, žemės savininkai gali bylinėtis ir, kuo daugiau jų bus, tuo greičiau atsiras geranoriškas kompensavimas, apeinant teismus. Bet ESO perspėja – jeigu susidarys didelės sumos, jas padengti teks visiems elektros vartotojams.
Klaipėdos rajono ūkininkas rodo, kiek elektros linijų yra jo žemėje. Analogiškų vaizdų visoje Lietuvoje – tūkstančiai. Žemę dirbantys žmonės sako, kad stulpai, laidai ir pastotės – didžiulis kliuvinys, elgtis su juo reikia labai atsargiai. Be to, iš to ploto, kur elektros įrenginiai, negaunama derliaus.
„Augalininkystės ūkis, tai reikia žemę ruošti, kultivuoti, arti, pastoviai riekia stulpus apvažiuoti, visos sėjos, žemės dirbimai jau gaunasi zigzagais, o taip jau reikia viską tiesiai, gražiai daryt“, – sako Klaipėdos rajono ūkininkas Artūras Česnauskas.
„Dirbant žemę, reikia juos aplenkt, saugotis, reikia, kad neužkliūtumėm, kad nesulaužytumėm“, – pritaria ūkininkas Andrius Vainius.
Ūkininkai įdėmiai seka, kuo galutinai baigsis kito žemės savininko maždaug prieš 7-erius metus pradėtas bylinėjimasis. Joniškio rajono gyventojo mažiau nei 2 hektarų sklype – 19 stulpų ir pastotė. Vyras nori kompensacijos. Aukščiausiasis teismas paskelbė beprecedentę nutartį – sklypo savininkas turi gauti pinigų už jo žemėje esančius elektros įrenginius. Tačiau, kiek konkrečiai, paliko spręsti žemesnės instancijos teismui.
Į ESO dėl nuostolių atlyginimo, nieko nelaukę, suskubo kreiptis 13 žemės savininkų. Bet bendrovė pinigų nemoka – ragina laukti, kol paaiškės joniškiečio kompensacijos dydis. Kitas kelias – ginčas teisme.
Advokatai sako: reikalauti piniginio atlygio už stulpus, laidus ir pastotes gali nebūtinai ūkininkai, bet bet kuris žemės savininkas. Kompensacija gali būti vienkartinė arba periodinė. Pastaroji esą naudingiau, nes elektros įrenginys sklype tikriausiai stovės neribotą laiką.
„Kuo daugiau žmonių kreipsis, tuo labiau ir elektros skirstymo operatorius supras tą klausimo svarbą ir galbūt pagreitės kažkokių kompensacinių mechanizmų priėmimas be teismo“, – teigė advokatų kontoros „Vox Legalis“ steigėja Inga Pališkienė.
ESO sako jau inicijavusi pakeitimus, kad būtų įteisinta bendra kompensavimo tvarka. Jei tektų sumokėti visiems, kokia suma susidarytų, sako dar neskaičiavusi.
„Tuo atveju, jeigu tos kompensacijos būtų ženklios, tai brangs. Nebrangs, matyt, turės įtaką elektros energijos kainai. Kiek, kokios įtakos, šiuo metu negalim pasakyti, nesam apskaičiavę, kaip minėjau, tų dydžių“, – kalbėjo ESO valdančios „Lietuvos energijos“ Teisės paslaugų centro vadovė Ingrida Kudabienė.
Tiesiant elektros linijas ar statant pastotes po 2004-ųjų, su žemės savininkais sudaromos sutartys.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų1
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...
-
N. Mačiulis: Lietuvos gyventojų lūkesčiai yra vieni aukščiausių Europos Sąjungoje2
Vienas didžiausių šalyje komercinių bankų „Swedbank“ nekeičia šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozės – šalies ekonomika turėtų augti 1,8 proc., tuo metu 2025 metų prognozė didinama i...
-
S. Krėpšta: šiemet rinką gali papildyti keli mažesni komerciniai bankai
Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta sako, kad šiais metais šalies bankų rinką gali papildyti keli mažesni tiek Lietuvos, tiek užsienio bankai. ...
-
Ekspertė patarė, ką daryti, kad jaustumėte mažesnį finansinį stresą1
Per pastaruosius metus visiškai dėl savo finansinio saugumo užtikrintų gyventojų sumažėjo beveik dvigubai – taip jaučiasi vos kas dešimtas. Tokius duomenis atskleidžia banko „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa. Be to, ...
-
I. Šimonytė: jūros vėjo parko konkursas neįvyko dėl nepalankios padėties rinkoje4
Neįvykus antrajam 2,4 mlrd. eurų preliminarios vertės 700 megavatų (MW) galios vėjo parko Baltijos jūroje konkursui, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad investuotojai galėjo apsigalvoti, nes elektra rinkoje dabar gerokai pigesnė nei buvo Lietu...
-
Premjerė: galima diskutuoti apie papildomą 2 proc. pelno apmokestinimą gynybai6
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad galima diskutuoti apie verslo apmokestinimą didesniu pelno mokesčio tarifu gynybos reikmėms – tai pernelyg nepakenktų investuotojų požiūriui į investicijas Lietuvoje. ...
-
Potencialūs „Rheinmetall“ partneriai Lietuvoje – sprogmenų, elektronikos gamintojai3
Vokietijos karinės pramonės milžinei „Rheinmetall“ ketinant Lietuvoje statyti artilerijos šovinių gamyklą ir pradedant ieškoti vietos partnerių, šalies gynybos pramonės atstovai mano, kad su koncernu galėtų bendradarbi...
-
Seimas balsuos dėl laisvos valstybinės žemės laikinos nuomos
Seimas balsuos dėl Žemės įstatymo pataisų, kuriomis ketinama leisti laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai naudoti tik ūkininkams arba įmonėms, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos. ...