Dėl ko pernai daugiausiai skundėsi vartotojai?

  • Teksto dydis:

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba pristato 2016 metais gautų vartotojų prašymų apžvalgą. Minėtu laikotarpiu dėl galimų vartotojų teisių pažeidimų į tarnybą raštu, žodžiu, telefonu ir elektroniniu paštu kreiptasi 20 042 kartus. Vartotojai kreipėsi prašydami spręsti įvairaus pobūdžio klausimus, tačiau vartotojams aktualiausios sritys išliko panašios kaip ir ankstesniais metais: vartojimo prekės, laisvalaikio paslaugos, bendrosios vartotojams skirtos paslaugos, energetikos, vandens sektoriaus, statybos ir būsto priežiūros paslaugos.

Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatyme nustatyta vartojimo ginčų sprendimo ne teisme tvarka iš viso išnagrinėti 3 076 ginčai, kilę tarp vartotojų ir pardavėjų ar paslaugų teikėjų, juos tarnyba apžvelgia plačiau. 

Vartojimo prekės yra daugiausiai vartotojų prašymų sulaukusi sritis (76 proc. nuo visų tarnyboje išnagrinėtų ginčų), kurioje didžiausią dalį sudarė vartotojų prašymai dėl įsigytos netinkamos kokybės elektrotechnikos (mobiliųjų telefonų, nešiojamųjų kompiuterių, buitinės technikos), avalynės, drabužių bei baldų, šių prekių pardavėjo garantinių įsipareigojimų nevykdymo, taip pat netinkamai garantinio remonto įmonėje nustatyto įrenginio gedimo. Pagrindinės problemos, su kuriomis vartotojai susidūrė internetinėje prekyboje, – sutartu laiku nepristatytos prekės, pardavėjo nesutikimas nutraukti sutartį, informacijos nepateikimas bei gautos nekokybiškos prekės. Pastebėta, kad internetinėje prekyboje vartotojai dažniausiai skundėsi dėl prekybos veiklą socialiniuose tinkluose vykdančių fizinių asmenų, taip pat dėl internetinių parduotuvių, veikiančių verslo liudijimo pagrindu arba oficialiai neįregistravusių vykdomos komercinės veiklos.

Antra aktuali sritis vartotojams 2016 metais buvo laisvalaikio paslaugos (9 proc. visų tarnyboje išnagrinėtų ginčų). Laisvalaikio paslaugų srityje daugiausia vartotojų prašymų gauta dėl kultūros ir pramogų paslaugų – vartotojai kreipėsi dėl renginių organizatorių veiklos, kai sumokėjus už renginius, renginiai buvo atšaukiami, o sumokėti pinigai negrąžinami.

Nemaža dalis vartotojų prašymų gauta bendrųjų vartotojams skirtų paslaugų srityje (3 proc. visų tarnyboje išnagrinėtų ginčų).  Kaip ir ankstesniais metais, šioje srityje vartotojai daugiausia kreipėsi dėl automobilių techninės priežiūros ir remonto paslaugų kokybės, netinkamai servise nustatytų automobilio gedimų, drabužių ir avalynės valymo, taisymo ir nuomos paslaugų bei asmens priežiūros paslaugų.

Taip pat gauta nemažai vartotojų prašymų energetikos, vandens sektoriaus, statybos ir būsto priežiūros paslaugų srityje (3 proc. tarnyboje išnagrinėtų ginčų). Vartotojams daugiausiai problemų kilo dėl būsto remonto ir statybos darbų, durų bei langų montavimo paslaugų, centrinio šildymo bei būsto administratorių veiklos.

Pažymėtina, kad 2016 metais vartotojai daugiausiai sandorių dėl prekių ar paslaugų įsigijimo sudarė tiesiogiai pardavimo vietose (58 proc.), tuo tarpu 23 proc. tarnybai prašymus pateikusių vartotojų prekes ar paslaugas įsigijo internetu.

Svarbu paminėti, kad taikiai išspręsti vartotojų ginčai, kai ginčo šalys susitaiko iki Tarnybai priimant sprendimą, 2016 metais sudarė net 52 proc. visų išnagrinėtų vartotojų ginčų, o 2015 metais taikiai išnagrinėti vartotojų ginčai sudarė 24 proc. Viena iš galimų tokio pokyčio priežasčių – nuo 2016 metų Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatyme įtvirtinta nuostata, kad vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimas įsigalioja ir yra privalomas vykdyti, jeigu nei viena ginčo šalis per 30 dienų nuo vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nepareiškia ieškinio bendrosios kompetencijos teisme. Tikėtina, kad privalomas tarnybos sprendimas skatina verslininkus atsakingiau vykdyti savo įsipareigojimus.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių