Dėl išmokų – diskusija, kurios neturėjo būti

Siūlymui ligos socialinio draudimo išmokas grąžinti į prieš krizę buvusį lygį pritaria ne visi politikai, bet vienareikšmiškai palaiko ekonomistai.

Delsimas nepateisinamas

Praėjusios kadencijos Seimo sprendimu dabar už pirmas dvi ligos dienas darbdavys moka 80 proc. vidutinio atlyginimo, o nuo trečios ligos dienos iki septintos "Sodra" moka 40 proc. Nuo aštuntos ligos dienos vėl mokama 80 proc. Siūloma, kad "Sodros" pašalpa nuo trečios ligos dienos sudarytų 85 proc. atlyginimo. Seimas tokioms įstatymo pataisoms yra pritaręs po pateikimo ir laukia Vyriausybės išvados. Ji šiuo metu yra rengiama ir derinama. Žadama, kad svarstyti Vyriausybei ji bus pateikta artimiausiu metu. Tiesa, kad ir kokia išvada būtų, Seimą ji pasieks tik rudenį – pavasario sesija baigiasi šią savaitę.

Vilniaus universiteto docentas socialinių mokslų daktaras ekonomistas Teodoras Medaiskis ragina: atkurti pašalpų dydžius ne tik reikėtų, bet yra būtina – laukta ir taip per ilgai. "Net ir krizės sąlygomis, kai tai vadinta būtinu poelgiu, aš labai abejojau tokiu sprendimu. O dabar šis sprendimas taip ilgai ir nepateisinamai užsitęsė", – sakė ekonomistas.

T.Medaiskio teigimu, ne tik pats išmokų sumažinimas buvo neteisingas, bet ir nesuvokiama to sumažinimo proporcija. "40 proc. yra nepaprastai žema norma. Galbūt kur nors pasaulyje panašų atvejį ir rastume, bet aš tokio nežinau. Lyginant su ES šalimis, ji yra išskirtinai maža. Žmogus moka draudimo įmoką ir turi teisę gauti jei ne šimtaprocentinę kompensaciją, tai bent 80 proc. Tokia norma yra ir daugelyje ES šalių", – komentavo T.Medaiskis.

Vilniaus universiteto profesorius, Darbo ir socialinių tyrimų instituto direktorius, sociologas ir ekonomistas daktaras Boguslavas Gruževskis mano, kad abejoti sprendimu grąžinti išmokas į iki krizės buvusį lygį nėra net moralinio pagrindo. "Toks buvo Vyriausybės įsipareigojimas, nes išmokos buvo sumažintos laikinai. Visuomenė parodė solidarumą ir pasitikėjo, kad rodikliai bus grąžinti į buvusį lygį, dėl to jokie argumentai to nedaryti yra negalimi", – komentavo B.Gruževskis.

Raginimus sugrąžinti ligos išmokas į ankstesnį lygį yra išsakiusi ir Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Kova ne su tais

Politinėje arenoje vykstant diskusijoms, dažniausias argumentas "prieš" yra tai, kad gaudami didesnes draudimo išmokas žmonės esą būna linkę simuliuoti. 2009 m. krizės suvaldymo sprendimus priėmusios Vyriausybės socialinės apsaugos ir darbo ministras Rimantas Jonas Dagys buvo labai patenkintas, kad apkarpius išmokas neva demaskuota daug apsimetėlių ligonių – trečdaliu sumažėjo išrašomų biuletenių skaičius. Konservatorius netikėjo argumentu, kad daugelis pradėjo eiti į darbą sirgdami, nes negali sau leisti prarasti tokios didelės dalies pajamų. Tad nenuostabu, kad ir dabar R.J.Dagys žeria kritiką planams atkurti išmokų dydžius. Jo nuomone, tai atims pinigus iš kitų socialinių grupių, pirmiausia – pensininkų. Skaičiuojama, kad išmokų padidinimas iki 85 proc. atsieitų apie 100 mln. litų per metus.

T.Medaiskio teigimu, politikų prievolė rūpintis ne tais pavieniais žmonėmis, kurie simuliuoja, bet į bėdą patekusiais visuomenės nariais. "Jeigu yra piktnaudžiautojų, reikia kovoti su jais, o ne su žmonėmis, kurie turi teisę į šią išmoką", – įsitikinęs docentas. Apskritai ligos pašalpų nereikėtų vadinti tarsi menkinančiu žodžiu "pašalpa", nors taip numatyta įstatyme, pabrėžė pašnekovas. Tai – ligos draudimo išmoka.

B.Gruževskio manymu, priimant įstatymo pataisas dėl ligos socialinio draudimo kaip tik ir yra gera proga didinti kontrolę bei atsakomybę. "Ir anksčiau, ir dabar būna piktnaudžiavimo atvejų. Dabar yra proga peržiūrėti kontrolės mechanizmus, kad pinigai būtų mokami tikrai sąžiningai", – pabrėžė pašnekovas.

Motinystės išmokų neliečia

2010 m. buvo sumažintos ir motinystės (tėvystės) pašalpos. Anksčiau jos siekė 100 proc. buvusio darbo užmokesčio dydžio pirmaisiais metais, 85 proc. – antraisiais. Dabar jos – 100 proc. pirmaisiais metais, jeigu vaiko priežiūros atostogas trunka vienus metus. Apsisprendus vaiką prižiūrėti dvejus metus, pirmaisiais metais mokama 70 proc., antraisiais – 40 proc. Laikinuoju įstatymu taip pat buvo sumažintos motinystės išmokos nuo 5 iki 4 einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžio sumos. Šią kartelę siūloma grąžinti į ankstesnį lygį. Tačiau kitaip koreguoti motinystės (tėvystės) pašalpų dydžius ar jų skyrimo tvarką kol kas nėra planuojama, nebet tokį pasiūlymą pateiktų Seimo valdančiosios koalicijos politinė taryba.

T.Medaiskio manymu, bent dalies tėvų atveju toks įpareigojimas apsispręsti dėl vaiko priežiūros atostogų laiko pasiteisina.

Vis dėlto šios gana originalios lietuviškos praktikos nepalaiko B.Gruževskis. Socialiai tai, jo teigimu, nėra normalu. "Šeimoje daug kas priklauso nuo sąlygų, kurios dažnai yra momentinės – kažkas nepavyko, kitas šeimos narys prarado darbą, arba atvirkščiai – buvo paaukštintos jo pareigos, jam pakėlė algą. Tad tokie įsipareigojimai yra labai sunkūs, tai yra skriauda šeimai", – įsitikinęs profesorius.

Išmokos kai kuriose ES šalyse

Ligos atveju Austrijoje mokama 50 proc. buvusių pajamų iki 42 dienos, nuo 43 dienos – 60 proc. Motinystės išmokos siekia 70 proc.

Belgijoje ligos pašalpa pirmą mėnesį yra 100 proc. (moka darbdavys) ir 60 proc. po to. Motinystės išmokos siekia 75 proc.

Estijoje ligos pašalpa sudaro 70 proc., skiriama nuo ketvirtos ligos dienos iki aštuntos ir mokama darbdavio, vėliau – Socialinės apsaugos fondo. Motinystės išmokos yra 100 proc. buvusio uždarbio.

Latvijoje nuo antros iki dešimtos dienos darbdavys, vėliau – valstybė moka 80 proc. ligos išmoką. Motinystės pašalpa taip pat siekia 80 proc.

Švedijoje nuo antros ligos dienos mokama 80 proc. padauginus iš 0,97 bazinių pajamų koeficiento. Motinystės išmokos prilyginamos 97 proc. tų pajamų, kurios būtų gaunamos ligos atveju.

Vokietijoje motinystės išmokos tiesiogiai priklauso nuo buvusių pajamų, neviršijant 13 eurų per dieną ribos. Ligos išmokas sudaro 70 proc. buvusio uždarbio.