- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pastarieji metai – neišvengiamas pasaulio bankų pokyčių laikas, kai vis daugiau paslaugų keliama į elektroninę erdvę ir kaskart ieškoma klientams patogesnių sprendimų. Ne išimtis – šiuo metu jau daug dėmesio sulaukę bekontakčiai mokėjimai, kurie dar prieš keletą metų Lietuvoje galėjo atrodyti nerealūs, tačiau dabar visi trukdžiai ar apribojimai įdiegti tokią naujovę įveikti.
Dar greitesni atsiskaitymai
Šiuolaikiniam skubančiam pirkėjui apsipirkimo procesas turi būti patogus ir reikalaujantis minimalių pastangų. Būtent to link dabar užtikrintai judama – bekontaktės kortelės, kurios Lietuvoje pasirodys jau iki šių metų pabaigos, suteiks galimybių atsiskaityti už pirkinius tiesiog priglaudus kortelę prie skaitytuvo.
Tiesa, vieno atsiskaitymo suma negalės viršyti 10 eurų, rašoma pranešime spaudai. Jeigu apsipirkimo suma viršys 10 eurų, reikės suvesti PIN kodą. „Bankų duomenys rodo, kad bene pusė atsiskaitymų kortelėmis Lietuvos prekybos vietose atliekami nedidelėmis sumomis, iki 10 eurų. Žinoma, pradžioje, kaip įvedus bet kokią naujovę, klientams reikės įprasti, bet, neabejojame, naujovė sėkmingai prigis ir gyventojai pajus realią naudą“, – pažymi LBA prezidentas Stasys Kropas.
Tikimasi, tokie atsiskaitymai bus palankūs ir prekybininkams – kadangi smulkūs atsiskaitymai užtruks kur kas mažiau laiko, pirkėjų eilės trumpės. Be to, mažesnis bus įrangos susidėvėjimas, nes kortelę pakaks priglausti prie skaitytuvo.
2011 m. LBA užsakymu atlikto tyrimo, kai buvo nustatoma atsiskaitymų prekybos vietose trukmė, duomenimis, mokėjimas kortele vidutiniškai truko 25 sekundes. Vėlesni bankų atlikti tyrimai parodė, kad atsiskaityti kortele vidutiniškai užtrunka 19 sekundžių. Tuo tarpu atsiskaitant bekontakte kortele aptarnavimas užtruks kelias sekundes.
Bekontakčiai mokėjimai – jau rudenį
Pokyčiai kredito įstaigų, kurie diegs bekontakčių atsiskaitymų korteles, IT sistemose planuojami atlikti iki šių metų pabaigos.
„MasterCard“ ir „Visa“ reikalavimai nustato, jog prekybininkų naudojami kortelių skaitytuvai turi būti atnaujinami, kad priimtų bekontaktį mokėjimą. „Visa“ numato, kad atsiskaitymų operacijos galės būti pradėtos, kai bent pusė skaitytuvų prekybos vietose bus pakeisti naujais. „MasterCard“ tokių reikalavimų neturi. Numatoma, kad pirmieji prekybininkai atsiskaitymus bekontaktėmis kortelėmis priims jau šių metų rudenį.
Apie galimybes įsigyti bekontaktę kortelę kiekvienas bankas savo klientus informuos atskirai. Klientai galės rinktis – jeigu atsiskaityti už prekes ar paslaugas iki 10 eurų bekontakčiu būdu nenorės, galės atsisakyti tokios galimybės.
Prekybininkų kortelių skaitytuvai bus atnaujinami palaipsniui, visi jie turės priimti bekontakčius mokėjimus iki 2020 m.
Poreikis ir galimybės atsiskaityti kortele reikšmingai auga
Apie vis didėjantį atsiskaitymą kortelėmis mūsų šalyje liudija auganti mokėjimo kortelių ir atsiskaitymų už prekes kortele apyvarta. LBA statistikos duomenys rodo, kad 2011 m. bankų mokėjimo kortelių apyvarta buvo 9.5, 2012 m. – 9.7, 2013 m. – 10.3, 2014 m. – 11.1, 2015 m. – 11.9 mlrd. Eur.
Atsiskaitymų už pirkinius kortele apyvarta taip pat užtikrintai auga: 2011 m. – 2.4, 2012 m. – 2.4, 2013 m. – 2.7, 2014 m. – 3.1, 2015 m. – 3.7 mlrd. Eur.
Apie didėjančias galimybes atsiskaityti kortelėmis liudija ir sparti infrastruktūros plėtra – mokėjimo kortelių skaitytuvų skaičius: nuo 2011 m. jis palaipsniui auga (2011 m. – 37.094, 2015 m. – 57.298 vnt.).
Tuo tarpu kitos šalys fiksuoja bekontakčių atsiskaitymų, kurie kasmet tampa vis populiaresni, skvarbą. Pavyzdžiui, „MasterCard“ duomenys rodo, kad kiekvienais metais nuo 2012 m. bekontakčių kortelių turėtojai vidutiniškai padvigubina tokių atsiskaitymų skaičių, nes atsiranda daugiau pasitikėjimo tarp vartotojų ir daugėja vietų, kur galima atsiskaityti tokiu būdu.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių10
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...
-
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT5
Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. ...
-
Seimas balsuos, ar griežtinti taksi ir pavežėjų veiklą6
Seimas ketvirtadienį apsispręs, ar nuo 2025-ųjų sugriežtinti taksi ir pavežėjų veiklą – parlamentarai balsuos dėl naujus apribojimus ir įpareigojimus numatančių Kelių transporto kodekso pataisų. ...
-
Seimas balsuos dėl sankcijų pratęsimo rusams, baltarusiams, vėl siūloma riboti keliones
Parlamente ketvirtadienį numatytas galutinis balsavimas dėl nacionalinių sankcijų pratęsimo Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. ...
-
Ministrė: pasirinkus amunicijos gamyklos vietą, reikės priimti sprendimus dėl kompensacijų2
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Vyriausybė turės priimti sprendimus dėl sklypo ir kompensavimo mechanizmo Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), kurio valdomoje žemėje netoli Baisogalos ketinama statyti &b...
-
G. Skaistė: norint patenkinti gynybos poreikius reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių2
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad norint rasti finansavimą patenkinti išaugusius gynybos poreikius, reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių. ...
-
Prezidentas nepalaiko siūlymo gynybą finansuoti iš savivaldybėms tenkančios GPM dalies2
Prezidentas Gitanas Nausėda sako nepalaikantis Laisvės partijos siūlymo dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį. ...