- Pranciškus Vaišvila, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos mažmeninės prekybos įmonių atstovai nevienodai vertina Vyriausybės ir Seimo siūlymus sutrumpinti alkoholinių gėrimų prekybos laiką ir leidimą alkoholį įsigyti tik nuo 20 metų amžiaus.
„Dėl laiko - mes tikrai suprantame rytinio laiko trumpinimą. Vyriausybei, Sveikatos apsaugos ministerijai ir visiems esame patvirtinę, kad tame matome logikos, nes tai priemonė, ribojanti tą probleminį vartojimą. Bet vakarinio laiko ribojimas yra gana drastiškas, apskritai neturi pagrindo ir turi šalutinę pasekmę. Vakarais gali atsirasti nelegalaus alkoholio prekybos alternatyvos. Ta priemonė nenutaikyta į probleminius vartotojus, o tik apribos sąmoningų, normalių, šiuolaikiškų ir ilgai dirbančių žmonių apsipirkimą“, - BNS kalbėjo Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovas Laurynas Vilimas.
Anot jo, prekybos tinklai neutraliai žiūri į minimalaus alkoholio įsigijimo amžiaus padidinimą.
„Dėl amžiaus mes laikomės neutralios pozicijos. Tai, mūsų supratimu, yra ritualinė priemonė. Mes kaip prekybininkai įgyvendinsime įstatymą taip, kaip dabar yra numatyta iki 18 metų. Sieksime užtikrinti, kad pardavimas iki 20 metų nebūtų atliekamas, jei tai bus priimta. Čia jau valstybės ir tų sprendimų priėmėjų dialogo su visuomene reikalas, kaip jie tai paaiškins, kad pilnametis žmogus, galintis dirbti, mokėti mokesčius, rinkti valdžią, eiti tarnauti, tuoktis ir auginti vaikus, negalės nusipirkti vyno ar šampano taurės“, - tvirtino L.Vilimas.
Savo ruožtu mažmeninės prekybos tinklo „Norfa“ savininkas Dainius Dundulis BNS teigė, kad pasiūlymas dėl amžiaus turėtų būti koreguojamas, o prekybos laiko trumpinimas - nesumažins alkoholio pardavimų.
„Amžiaus pasiūlymui kaip pilietis pritariu iš dalies. Manyčiau, kad turėtų būti nuo 18 metų silpnieji gėrimai leistini, o nuo 20 metų jau stiprieji gėrimai. Tai būtų tarpinis variantas. (...) Dėl prekybos laiko galiu drąsiai pasakyti, kad suvartojimas pakils, nes žmonės užsipirkinės taip, kad nepritrūktų“, - kalbėjo D.Dundulis.
Tuo metu priklausomų asmenų bendruomenei „Aš esu“ vadovaujantis kunigas Kęstutis Dvareckas BNS sakė, jog šie du pasiūlymai atskirai nepadarytų didelės įtakos alkoholio vartojimui Lietuvai, tačiau kartu su kitais pasiūlymai jie gali paveikti vartojimą.
„Tie, kurie jau serga alkoholizmu, tai šie pasiūlymai nepadės, o pačiai visuomenei, jeigu liks tik draudimai, tai abejotina ilgalaikė perspektyva. Jeigu šie pasiūlymai būtų vieni ir išimti iš konteksto, tai kažin, ar duotų reikiamų rezultatų. Gal tie, kurie vartoja dėl kompanijos ar dėl to, kad po ranka, tai gal jiems ir turėtų kažkokios įtakos“, - tvirtino K.Dvareckas.
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga balandį yra kalbėjęs, jog prekybos laiko trumpinimas turėtų sumažinti alkoholio vartojimą ir spontanišką jo pirkimą paskutinėmis prekybos minutėmis. Be to, ši priemonė turėtų padidinti ir viešąjį saugumą.
Vasarį A.Veryga kalbėjo, kad prekybos laiko trumpinimas ir amžiaus mažinimas yra sprendimai, kuriems nereikia daug investicijų ir pasiruošimo.
Seimo Sveikatos reikalų komitetas gegužės pradžioje pritarė paketui įvairių alkoholio vartojimo ribojimų. Siūloma trumpinti pardavimo laiką, uždrausti alkoholinių gėrimų reklamą, didinti amžių, nuo kurio būtų galima pirkti ir vartoti šiuos gėrimus.
Pirmadieniais - šeštadieniais parduotuvėse ir maitinimo įstaigose prekiauti alkoholiu išsinešti būtų galima nuo 10 val. ryto iki 20 val. vakaro, o sekmadieniais - nuo 10 val. iki 15 val. Vėliau maitinimo įstaigose prekyba būtų galima tik pilstomais alkoholiniais gėrimais vartoti vietoje.
Alkoholio vartojimas asmenims iki 20 metų būtų draudžiamas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje1
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą2
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?2
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...
-
Pramonės įmonių skaitmenizacijai – beveik 150 mln. eurų
Skatinant padėti sparčiau modernizuoti Lietuvos pramonės sektorių, „Invega“ numato 150 mln. eurų finansavimą šalies pramonės įmonėms. Beveik 50 mln. eurų ketinama skirti įmonių skaitmeninimo projektams vidurio ir vakarų Lietuvos...