Degalų kainos pasiekė piką: kas bus toliau?

Po Naujųjų vairuotojams Lietuvoje teko pakrapštyti pinigines – degalų kainos išaugo. Rinkos dalyviai teigia, esą priežasčių kainoms augti yra ne viena ir ne dvi: nuo akcizų didinimo iki pasaulinės naftos kainos augimo. Ekonomistai ramina, kad pikas jau yra pasiektas ir netrukus kainos stabilizuosis.

Kainos augo

Finansų ministerija prognozavo, kad nuo šių metų sausio 1 d. pakėlus dyzelino akcizą, jo kaina turėtų išaugti apie 2 euro centus už litrą. Vis dėlto po Naujųjų šių degalų kaina kai kuriose šalies degalinėse šoktelėjo kur kas labiau. Be to, brango ir benzinas.

Remiantis "Pricer.lt" duomenimis, Vilniaus ir Kauno degalinėse nuo metų pradžios dyzelinas vairuotojams vidutiniškai brango nuo 2 iki 6 euro centų, o populiariausias 95 markės benzinas – iki 4 euro centų už litrą.

Tiesa, Lietuvoje degalų kainos vis dar išlieka mažiausios tarp Baltijos šalių. Vidutinė 95 markės benzino litro kaina Vilniuje praėjusios savaitės pabaigoje siekė 1, 205 euro, Rygoje – 1,272 euro, Taline – 1, 337 euro, dyzelino – atitinkamai 1,134 euro, 1,192 euro ir 1,307 euro. Litras suskystintųjų dujų Vilniuje kainavo vidutiniškai 0,559 euro, Rygoje – 0,565 euro, Taline – 0,649 euro.

Daug veiksnių

Finansų ministerijos atstovė Erika Bogusevičiūtė pabrėžė, kad ne tik akcizai nulėmė degalų brangimą.

"Mūsų skaičiavimais, padidinus akcizų tarifą, dėl mokestinių veiksnių litras dyzelino turėjo brangti apie 2 centus. Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad degalų kainas stipriai veikia ir kiti faktoriai: ne tik žaliavinės naftos kainos pasikeitimas, bet ir valiutos kurso svyravimai, prekybininkų taikoma kainodara ir antkainiai, kurie priklauso nuo degalų paklausos ir pasiūlos santykio bei rinkos koncentracijos lygio. Kitaip tariant, galutinę degalų kainą vartotojams nulemia ne vienas, o visi šie veiksniai", – paaiškino E.Bogusevičiūtė.

Prognozuojama, kad dėl akcizų tarifo padidinimo valstybės biudžetas 2018 m. gaus apie 14 mln. eurų papildomų pajamų.

Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentė Daiva Jokšienė išskyrė dvi pagrindines dyzelino pabrangimo nuo metų pradžios priežastis – akcizo tarifo padidinimas ir didmeninių dyzelino kainų augimas.

Naftai pingant ar brangstant, kinta ir didmeninės degalų kainos.

"Didžioji dalis mažmeninės degalų kainos (nuo 93 iki 94 proc.) priklauso nuo taikomų mokesčių – akcizų ir pridėtinės vertės mokesčio (PVM), taip pat didmeninių produktų kainų. Didmeninei produkto (benzino, dyzelino ar suskystintųjų dujų) kainai įtaką daro žaliavinės naftos kainos ir JAV dolerio kursas euro atžvilgiu. Pirmąjį 2017 m. pusmetį naftos kaina svyravo apie 50 JAV dolerių už barelį, o 2018 m. sausį jau siekė 69 dolerių už barelį. Tai padarė įtaką ir didmeninių produktų kainų augimui", – kalbėjo D.Jokšienė.

Naftos kaina

Populiariausia "Brent" rūšies nafta 2018 m. vasario 1 d. vos neperkopė 70 JAV dolerių už barelį ribos. Tai yra didžiausias kainos augimas nuo 2015 m. birželio.

Vis dėlto, nors neretai linkstama būtent naftos pabrangimą sieti su išaugusiomis degalų kainomis, "Swedbank" vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis pažymėjo, kad naftos kainos poveikis degalų kainoms yra pervertinamas.

"Benzino litro kainą sudaro apie 80 euro centų mokesčių: tai ir PVM, ir akcizų mokestis, ir perdirbėjo bei mažmenininko marža. Kitaip tariant, apie 80 centų degalų kainos vis tiek liktų, net jei nafta nieko nekainuotų. Europoje būtent ir buvo nustatyta tokia mokesčių politika, kad didelę dalį degalų kainos sudarytų mokesčiai – taip siekiama, kad sumažėtų naftos kainos pokyčių įtaka degalų kainoms. Tad ir dideli naftos kainų svyravimai nelabai jaučiasi galutinėje degalų kainoje", – paaiškino ekonomistas.

D.Jokšienė pabrėžė, kad naftos kainos augimas vis dėlto turi įtakos didmeninių degalų kainoms, dėl to brangsta mažmeniniai degalai.

"Naftai pingant ar brangstant kinta ir didmeninės degalų kainos. Didmeninių kainų augimas pastaruoju metu būtent ir darė įtaką mažmeninių produktų kainų didėjimui", – patvirtino D.Jokšienė.

Daugiau nebrangs?

Ar augančios degalų kainos nepadarys nuostolių ekonomikai? N.Mačiulis ramino, kad nors kai kurie ekonomikos sektoriai, pavyzdžiui, transporto, yra tiesiogiai priklausomi nuo degalų kainų, jų kilimas – gana nuosaikus, tad neigiamo poveikio neturėtų būti.

"Žinoma, pabrangus degalams, didėja transportavimo sąnaudos ir kaina, tačiau įtakos prekybos apimtims tai nedaro, nes yra daug svarbesnių veiksnių, kurie tai lemia. Be to, esame praeityje matę ir didelių naftos kainos pakilimų, kai kaina per trumpą laikotarpį padvigubėja ar net patrigubėja. Be abejo, jeigu taip nutiktų, galėtų atsirasti kažkoks pokytis, bet tai, ką mes matome dabar, yra labai nuosaikūs kainų pokyčiai, turintys nedaug įtakos tiek gyventojų poreikiams, tiek kitų produktų kainoms ar jų pardavimo apimtims", – kalbėjo ekonomistas.

"Nedideli svyravimai keliais ar keliolika procentų nepakeičia gyventojų įpročių ir jų sprendimų. Pavyzdžiui, ar naudotis asmeniniu, ar viešuoju transportu. Tie pokyčiai, kuriuos stebime šiuo metu, tikrai nėra tai, kas galėtų pakeisti mažmeninės prekybos tendencijas. Žinoma, jeigu kainų šuolis būtų reikšmingas, ir degalų kaina padidėtų trečdaliu, tai galbūt atsirastų nišinė rinka didesniam kontrabandinių degalų vartojimui, bet tokio įvykio tikimybė yra gana maža", – pridūrė N.Mačiulis.

Ekonomisto teigimu, naftos kainos jau yra arti piko, o stiprėjantis euras jas taip pat šiek tiek mažina, todėl atrodo, kad degalų kainos toliau didėti neturėtų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

b a r b a r i z m a s

 b a r b a r i z m a s     portretas
patys davedė iki to ir patys stebisi momentaliai kils ir kitų produktų kainos N U O S T A B U

as

as portretas
kas toliau toliau dar kils negi neaisku juk kapitalistu rajumas gobsumas didelis

kolegai

kolegai portretas
kas reikia kelt kuro kainas ir kuo greiciau kol niekas ne streikuoja
VISI KOMENTARAI 4

Galerijos

Daugiau straipsnių