Daugumos lietuvių taupyklėse švilpauja vėjai

Šis tyrimas atliktas Europos valstybėse, kuriose IPF veiklą vykdo „Provident“ vardu – Lenkijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Vengrijoje, Rumunijoje, Lietuvoje bei Bulgarijoje. Apklausą atliko tarptautinės rinkos tyrimų kompanijos GfK padalinys Didžiojoje Britanijoje.

Iš visų tyrime dalyvavusių europiečių, Bulgarijoje yra daugiausiai žmonių, kurie visiškai neturi santaupų, tokių – 69 proc. Šiuo rodikliu tik šiek tiek atsilieka Lietuvos gyventojai. Mūsų šalyje neturinčių santaupų respondentų net 62 proc., nors pernai jų buvo 5 proc. mažiau. Šiuo aspektu geriausia situacija vyrauja Čekijoje, ten tik 38 proc. apklaustųjų taupyklės tuščios.

„Eurostato duomenis, Lietuva pagal gyvenimo lygį iš 28 ES šalių yra tik 21. Mažos pajamos ir aukštos prekių bei paslaugų kainos gali būti viena iš priežasčių kodėl santaupų atsidėti pavyksta nedaugeliui. Kita santaupų stygiaus priežastimi gali būti asmeninio biudžeto valdymo įgūdžių ir finansų kontrolės stoka. Atsakingai paskirsčius bei sukontroliavus net ir nedideles pajamas, įmanoma šiek tiek atsidėti“, – kalba kompanijos „Provident Finansai“ korporatyvinių reikalų departamento vadovė Laura Ligutė.

Iš tyrimo rezultatų matyti, kad 67 eurus ir mažiau santaupų turi 6 proc. Lietuvos respondentų. Dar vienu procentu mažiau apklaustųjų savo taupyklėse turi nuo 68 iki 134 eurų. Sutaupę nuo 135 iki 201 euro teigė vos 3 proc. respondentų, o nuo 202 iki 269 eurų – tik 1 proc. Tačiau didelę sumą, tokią kaip 270 eurų ir daugiau yra atsidėję net 9 proc. respondentų iš Lietuvos, nors pernai tokių buvo 11 proc. Iš visų Europos šalių, daugiausiai žmonių, kurie yra sutaupę per 270 eurų – Slovakijoje.

Taip pat tyrime išryškėjo ir santaupų skirtumai tarp Lietuvos vyrų ir moterų. Pastebėta, kad iš visų apklaustų moterų, santaupų neturi net 72 proc. respondenčių, kuomet tokių vyrų net 20 proc. mažiau. Dideles sumas, tokias kaip 270 eurų ir daugiau, yra susitaupę 14 proc. vyrų, o moterų – tris kartus mažiau.

Be to, paaiškėjo, kad beveik pusei mūsų tautiečių, netikėtai prireikus padengti 430 eurų sąskaitą ar net didesnę, būtų sunku išsisukti be skolinimosi. Tačiau kitose Europos šalyse pinigų netikėtoms išlaidoms neturėtų dar daugiau respondentų. Pavyzdžiui, Lenkijoje jų pritrūktų net du trečdaliai gyventojų, Vengrijoje – 55 proc. apklaustųjų.

„Dažniausiai taupoma turint kažkokį svarbų tikslą, tarkime, mašinos, būsto įsigijimui, studijoms ir panašiai. Tačiau kartais žmonės pamiršta atsidėti pinigų netikėtoms išlaidoms. Jei pastarosioms nėra atskiro biudžeto, tuomet jų prireikus tenka naudotis santaupomis, skirtomis kitiems tikslams. Na, o jei nėra ir šių, vienintele išeitimi susidūrus su netikėtomis išlaidomis tampa skolinimasis“, – sako L.Ligutė.

Apklausoje, kuri vykdyta šių metų kovo-balandžio mėnesiais, dalyvavo 9220 tarptautinės finansų grupės IPF klientai iš septynių Centrinės ir Rytų Europos šalių. Lietuvoje buvo apklausta 513 respondentų.