- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Specialistai sako, kad norint modernizuoti daugiabučius, reikalinga valstybės ir ypač savivaldybių parama.
Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis sako, kad valstybės įsikišimas reikalingas, nes gyventojai iš karto naudos nepatiria - šildymui neišleidžia mažiau, o į problemą plačiau nei iš savo buto nežiūri.
„Jeigu renovacija įsibėgės, vystysis, ir ekonomikai butų gerai: būtų įdarbinta daugiau žmonių, statybų verslas įsivažiuotų (...). Be valstybės įsikišimi nieko gero nebus“, - sakė bankininkas penktadienį Seime vykstančioje diskusijoje apie daugiabučių renovavimą.
Pasak jo, stringantis daugiabučių renovavimas stabdo perėjimą prie didesnio biokuro naudojimo.
„Pirma turi būti renovacija, šilumos vartojimo sumažinimas, o paskui biokatilų statyba (...). Dabar verslininkai varžosi, kas pirmas paskelbs apie biokatilinių statybas arba kas greičiau ja pasistatys“, - aiškino R.Kuodis.
Centrinės projektų valdymo agentūros eksperto Valius Serbentos teigimu, daugiabučių renovavimas būtų efektyvesnis, jeigu būtų parengta energinio efektyvumo didinimo programa - įvertintas kiekvienas atnaujinimo reikalaujantis namas, jo atnaujinimo kaštai, apsisprendžiama dėl efektyviausių statybinių medžiagų ir kitų aplinkybių.
V.Serbentos žodžiais, renovacijos reikalais labiau turi rūpintis savivaldybės: „Jos savo jėgomis tai padaryti gali - įvertinti pastatų energetinį pajėgumą ir galima efektyvumą po atnaujinimo“.
Jo duomenimis, dabar tik 20 proc. daugiabučių šiluma vartojama efektyviai.
Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius sako, kad šilumos sąnaudos didesnės nei Lietuvoje yra tik Ukrainoje, kur nėra tikslių duomenų nei apskaitos. „Skandinavijoje, kur šalčiau negu Lietuvoje, ši problema išspręsta“, - sakė jis.
Pasak V.Lukoševičiaus, Lietuvoje labai skiriasis kvadratinio metro ploto šildymas skirtinguose šalies regionuose ir daugiabučiuose: „Tie skirtumai gali siekti iki 7-8 kartus“.
„Sutaupymai turi duoti ženklą gyventojams greitai, kad jie pajustų investicijų į būsto atnaujinimą naudą. Geriau ilgesnė investicijų grąža, bet kad tik duotų apčiuopiamą naudą“, - sakė V.Lukoševičius.
Jo teigimu, dabar už šildymą per metus išleidžiama 2 mlrd. litų, o po renovacijos ši suma sumažėtų trečdaliu.a
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas ėmėsi opozicijos pataisų dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo
Seimas priėmė svarstyti opozicijos parengtas pataisas, kurios leistų žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas. ...
-
L. Kasčiūnas: didesnis PVM gynybai svarstytinas, bet pirmiau – pelno mokestis4
Ieškant papildomų lėšų gynybai, svarstytinas didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM), tačiau pirmiausia būtų didinamas pelno mokestis, o vėliau – galbūt ir kiti, sako naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūn...
-
Seimas: galutinė pirkinių krepšelio suma bus apvalinama nuo 2025-ųjų gegužės2
Prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje bus apvalinama nuo 2025 metų gegužės – taip pamažu bus atsisakyta 1 ir 2 centų monetų. ...
-
L. Nagienė ir L. Kukuraitis siūlo dar labiau atlaisvinti pensijų kaupimą
Konstituciniam Teismui (KT) paskelbus, kad turi būti numatyta galimybė žmonėms nutraukti pensijų kaupimo sutartį dėl svarbių priežasčių, opozicinės demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariai Linas Kukuraitis ir Laima Nagienė siūlo ...
-
Per 26-erius metus Lietuva taps energetiškai nepriklausoma: utopija ar realybė?5
Valdžia skelbia užmojį, kaip ir kiek energijos Lietuva pasigamins po 26-erių metų. Strategijoje – savarankiškas apsirūpinimas elektra, vandenilis ir net planai sugrąžinti branduolinę energetiką. Ekspertai planą jau pavadino „...
-
Po gaisro Vilniuje: automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose3
Po trečiadienį vakare Vilniaus traukinių stoties teritorijoje kilusio gaisro aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad akivaizdu, jog automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose. ...
-
Mažmeninė prekyba šiemet augo, maitinimo įmonių apyvarta smuko
Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta sausį–vasarį, palyginti su tuo pat laiku pernai, augo 0,7 proc. ir siekė 2,807 mlrd. eurų, o vasarį, palyginti su pernai vasariu, – 2,2 proc. iki 1,394 mlrd. eurų (be PVM). ...
-
G. Skaistė: nepasiturintys gyventojai elektrą galės gauti nemokamai arba labai pigiai9
Energetinį skurdą patiriantys gyventojai, turintys teisę į socialinę paramą, elektrą galės gauti nemokamai arba itin pigiai, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. Anot jos, tai užtikrins šiais metais numatyta valstybės parama energetinėm...
-
I. Šimonytė: mažųjų branduolinių reaktorių statyba turėtų būti svarstoma4
Energetikos ministerijos parengtoje strategijoje numačius galimybę po 2030-ųjų Lietuvoje vystyti mažos galios branduolinius reaktorius, premjerė Ingrida Šimonytė sutinka, kad tokia alternatyva turėtų būti svarstoma. ...
-
Vėl šventinis maratonas: prekybininkams teks pakovoti dėl vartotojų pinigų3
„Galiausiai baigsis tuo, kad kainos parduotuvėse per dieną keisis tiek kartų, kiek ir naftos kaina“, – apžvelgdamas kai kurių Lietuvoje veikiančių prekybininkų naujas praktikas sako kainas lyginančio portalo pricer.lt maisto krypties...