- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ūkio ministerija kviečia pažvelgti į turizmą kitu aspektu ir atrasti naujų galimybių kuriant darbo vietas regionuose ir pritraukiant daugiau turistų iš viso pasaulio ne tik į didžiuosius mūsų šalies miestus, bet ir regionus.
„Kasmet pasidžiaugiame didėjančiu atvykstančių užsienio turistų srautu, bet galimybių plėtoti šią industriją dar yra gausybė. Šiuo metu didžioji dalis į Lietuvą atvykstančių turistų apsilanko tik didžiuosiuose miestuose – 87 proc. Vilniuje, 46 proc. Kaune, iki 20 proc. nukeliauja į Palangą ar Kuršių neriją ir tik nedidelė dalis turistų aplanko mažesnius miestus ir miestelius. Ūkio ministerija, vadovaudamasi darniosios plėtros principais, siekia, kad turistų srautai po šalį pasiskirstytų tolygiai ir ekonominės naudos iš turizmo gautų visi visuomenės nariai“, – sako Ūkio ministerijos Turizmo politikos skyriaus vedėjas dr. Renaldas Čiužas.
Metas keisti požiūrį
Ūkio ministerija pažymi, kad darnusis turizmas – tai turizmo plėtros rūšis, kai skatinama plėtoti turizmą, išsaugant natūralią gamtinę ir kultūrinę aplinką. Svarbiausia, kad procese gali dalyvauti visi: turizmo politikos formuotojai, jos įgyvendintojai, paslaugų teikėjai ir bendruomenės nariai. Svarbu, kad turizmo plėtra būtų vykdoma laikantis darniosios plėtros principų ir nedarytų žalos gamtai ir kultūrai.
Kiekvienas pilietis gali tapti darniu keliautoju, o principai tikrai paprasti – keliaujant palikti kuo mažesnį pėdsaką, nešiukšlinti, atsakingai elgtis su gamtos ir kultūros paveldu.
„Kiekvienas pilietis gali tapti darniu keliautoju, o principai tikrai paprasti – keliaujant palikti kuo mažesnį pėdsaką, nešiukšlinti, atsakingai elgtis su gamtos ir kultūros paveldu. Pagal galimybes vietoj automobilio rinkimės dviratį arba kitą nemotorinę transporto priemonę. Be to, būnant turistu, reikia stengtis palaikyti vietines bendruomenes – užuot įsigiję Kinijoje pagamintą prekę, verčiau pirkime vietos amatininkų padarytą suvenyrą ir sumokėkime už jį tinkamą kainą“, – sako R.Čiužas.
Siekdama atkreipti visuomenės dėmesį į geruosius darniojo turizmo pavyzdžius ir paskatinti turizmo industrijoje dalyvaujančius subjektus ateityje savo veiklą planuoti laikantis darniosios plėtros principų, 2017 m. Ūkio ministerija kartu su programos „Kurk Lietuvai“ dalyviais paskelbė pirmąjį darniojo turizmo konkursą, kurio nugalėtojai buvo apdovanoti per penktąjį turizmo forumą pagal keturias kategorijas: darniausios apgyvendinimo įstaigos, darniausio kelionių organizatoriaus, darniausio turizmo informacijos centro ir darniausios bendruomenės.
Galimos įvairios idėjos
Šiuo metu dar vis gajus stereotipas, kad turistai – po objektus vaikštančių užsieniečių, kuriems gidas pasakoja apie architektūrinius paminklus, grupės, tačiau iš tikrųjų yra daugybė kitokių patrauklių turizmo paslaugų variantų. Vieną jų jau kelerius metus plėtoja Kauno viešbutis „Babilonas“ – pirmojo darniojo turizmo konkurso laimėtojas pagal darniausios apgyvendinimo įstaigos kategoriją. Jo vadovas Raimondas Krištaponis pasakojo, kad turistams siūlo įvairiausius maršrutus dviračiais tiek Kaune, tiek visoje šalyje. „Esame numatę visus variantus, kad žmonėms būtų patogu. Galime išnuomoti dviračius, įrangą jiems gabenti automobiliu, pasiūlyti gido paslaugas, patys savo transportu nuvežti grupes į pasirinktą vietovę, juos palydėti, kol važiuos dviračiais, ir parvežti atgal. Siūlome įvairius patrauklius maršrutus vaizdingose teritorijose“, – kalbėjo R.Krištaponis.
Ekocentras rengia ir talkas: plaukiama baidarėmis ir tvarkomos upių pakrantės, paskui grįžtama dviračiais. „Ekologišku turizmu labai domisi ir užsieniečiai. Kitais metais laukiame japonų grupės. Su jais ryšį užmezgėme per Sugiharos dienas Kaune. Jiems parengėme kelis maršrutus dviračiais Kaune, pajūryje, Druskininkuose“, – pasakojo R. Krištaponis.
Išnaudoja regionų pranašumus
Utenos turizmo informacijos centro (TIC) – pirmo darniojo turizmo konkurso laimėtojo pagal darniausio turizmo informacijos centro kategoriją – vadovė direktorė Rasa Jasinevičienė įsitikinusi, kad yra daugybė būdų parodyti savo kraštą patraukliomis formomis ir įtraukti į šį procesą bendruomenes, nes visose jose yra darbščių, senolių tradicijas puoselėjančių žmonių. Tada atsiveria galimybė supažindinti turistus su įdomiais amatais, kulinarijos paveldu.
Ji teigė, kad šiuo metu Utenos TIC skatina keliauti be motorinių transporto priemonių, saugoti gamtą, supažindina su turimais gamtos ir kultūros paveldo objektais. „Šių kelionių skaičius nuolat auga. 2014 m. organizavome penkias tokias išvykas, o 2016 m. jų suorganizuota jau septyniolioka. Kelionių metu yra aplankomos gražiausios, taip pat neatrastos Lietuvos vietos: piliakalniai, apleisti dvarai, regioniniai ir nacionaliniai parkai, rezervatai, lankomos bendruomenės, degustuojami kulinarijos paveldo produktai. Į šias keliones vyksta ir specialiųjų poreikių turintys asmenys“, – sakė ji.
Ūkio ministerija skatina Lietuvos savivaldybės turizmo infrastruktūrą planuoti laikantis universalaus dizaino principo, pritaikant aplinką specialiųjų poreikių turintiems žmonėms. Europoje yra 50 mln. neįgaliųjų, kurių daugiau nei pusė keliauja.
Siekdama gerinti sektoriaus pritaikymą neįgaliųjų poreikiams, Ūkio ministerija 2017 m. inicijavo dviejų dalių mokymus Lietuvos turizmo verslo atstovams, kuriuos veda Lietuvos žmonių su negalia sąjunga. Tikimasi, kad prasidėjęs dialogas bus naudingas ir peraugs į tęstinį projektą. Atkreipiamas dėmesys, kad vis daugiau Vakarų Europos gyventojų planuodami kelionę įvertina turistinės vietovės ekologinį patrauklumą, keliaudami atsakingai žiūri į aplinką ir yra linkę už sertifikuotas paslaugas mokėti daugiau.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje1
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą2
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?2
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...
-
Pramonės įmonių skaitmenizacijai – beveik 150 mln. eurų
Skatinant padėti sparčiau modernizuoti Lietuvos pramonės sektorių, „Invega“ numato 150 mln. eurų finansavimą šalies pramonės įmonėms. Beveik 50 mln. eurų ketinama skirti įmonių skaitmeninimo projektams vidurio ir vakarų Lietuvos...