Darbuotojų nuoma: daugėja ir perspektyvų, ir pasipiktinimų

Darbdaviai taupo laiką ir vis dažniau darbuotojus nuomojasi. Ypač tie, kurie ieško aukštos kvalifikacijos specialistų. „Tokiems žmonėms yra emociškai sunku registruotis Darbo biržoje. Jie mieliau darbo ieško per kitokius tarpininkus“, – atkreipia dėmesį Verslo ir darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas. Anot jo, darbdaviams kur kas patogiau darbuotojų ieškoti per laikino įdarbinimo įmones.

Statistikos departamento duomenimis, tokių bendrovių pajamos per pirmąjį šių metų pusmetį išaugo 60 proc.

„Didžiąją dalį laikinojo įdarbinimo įmonių pelno augimo sudaro pajamos iš įmonių, kurios darbuotojus siunčia dirbti į užsienį. Ten [užsienyje – LRT.lt] atlyginimai yra didesni ir, atskaičius mokesčius, pelnas būna didesnis“, – LRT radijo laidoje „Ryto garsai“ teigia Lietuvos įdarbinimo įmonių asociacijos (LĮĮA) pirmininkas Arūnas Mieželis.

Laikino įdarbinimo įmonės žmogų pirmiausia įdarbina pas save, vėliau, pagal poreikį, jį gali išnuomoti kitai bendrovei. Darbdaviai sako, kad tokios įdarbinimo įmonės yra gana veiksmingos, naudingos. Jos sutaupo laiko, ypač ieškantiesiems naujų aukštos kvalifikacijos darbuotojų.

Darbdaviai džiaugiasi, darbuotojai piktinasi

D. Arlauskas teigia, kad darbdaviui tokios paslaugos yra labai reikalingos, nes pačiam darbdaviui atrinkti darbuotoją kainuoja: reikia didesnių sąnaudų ir daugiau laiko. „Pats naudojuosi konsultavimo įmonių pagalba, ypač tada, kai reikia aukštesnės kvalifikacijos darbuotojų. Esu labai patenkintas, nes jie sugeba identifikuoti žmones pagal mano nustatytus kriterijus. Man atkrenta būtinybė iš pretendentų sąrašo atrinkti tinkamiausius“, – sako LRT radijo pašnekovas.

Radijo klausytoja Laura iš Kauno pasakoja, kad jos sūnus dirbo per laikinojo įdarbinimo įmonę, o ši iš darbuotojo mėnesinio atlyginimo iškaičiuodavo labai didelę sumą už tarpininkavimą.

Radijo klausytojas Vilmantas pastebi, kad Kazlų Rūdoje per tarpininką dirbantis staklininkas gauna 1200 litų atlyginimą – tą patį darbą dirbančio įmonės darbuotojo atlygis siekia 1900 litų.

Savo ruožtu LĮĮA pirmininkas A. Mieželis apgailestauja dėl tokios situacijos: „Liūdna girdėti tokius faktus. Tikiu, kad mūsų asociacijos įmonėse tokių atvejų nebūna. Vienas iš reikalavimų norint tapti Laikinojo įdarbinimo įmonių asociacijos nariu yra skaidrumas, atlyginimų ir mokesčių mokėjimas. Du trečdaliai tokių įmonių nėra mūsų asociacijos narės. Galbūt joms ir trukdo tas etikos bei skaidrumo reikalavimas.“

Lietuvos darbo biržos (LDB) Darbo rinkos paslaugų poskyrio vedėjas Aurelijus Gricius sako, kad žmonės turi prisiminti, jog tokių įmonių teikiamos paslaugos jiems turi būti nemokamos. Įstatymuose numatyta, kad žmogus neturėtų gauti mažesnio nei vidutinio jo srities specialisto atlyginimas konkrečioje įmonėje. Lietuvos darbo biržos internetinėje svetainėje yra skelbiama informacija apie tokias įmones bei tai, į ką reikėtų atkreipti dėmesį, kreipiantis į jas.

Ar laikinojo įdarbinimo įmonė veikia skaidriai ir sąžiningai, anot A. Mieželio, kiekvienas žmogus gali pasitikrinti ir Laikinojo įdarbinimo įmonių asociacijos internetinėje svetainėje.

Darbo biržos funkcijų nedubliuoja?

A. Griciaus teigimu, tokių įmonių veikla padeda mažinti nedarbą: šios įmonės kartais įdarbina net apie 50 Darbo biržoje registruotų asmenų per mėnesį.

„Bendradarbiaujame su laikino įdarbinimo įmonėmis. Bendradarbiavimas pasireiškia tuo, kad šios įmonės renkasi sau kandidatus iš mūsų duomenų bazės. Tai pat kartu su kai kuriomis įmonėmis organizuojame profesinį mokymą“, – pasakoja LDB atstovas.

Paklaustas, ar  laikino įdarbinimo įmonių veikla nedubliuoja LDB funkcijų, A. Gricius atsako, kad tokių įmonių funkcijos yra panašios į Darbo biržos, tačiau jos tikrai nedubliuojamos. „Galbūt tik siaurąja prasme kažkiek dubliuojamos, kadangi yra įdarbinimas, bet Darbo birža neapsiriboja vien tuo. Yra visos kitos ieškančių darbo aktyvinimo priemonės: profesinis mokymas, subsidijuojami įdarbinimai“, – tikina LRT radijo pašnekovas.

D. Arlausko manymu, Darbo biržos paslaugų funkcija kitokia: „Kai man reikėjo žemesnės kvalifikacijos darbuotojų, Darbo birža man padėjo. Bet aukštesnės kvalifikacijos darbuotojams yra emociškai sunku registruotis Darbo biržoje. Jie mieliau darbo ieško per kitokius tarpininkus. Tai nėra Darbo biržos negalėjimas aukštesnės kvalifikacijos darbuotojams rasti darbo – toks yra jų pačių pasirinkimas.“

Savo ruožtu A. Mieželis pažymi, kad apie 70 proc. visų laikinojo įdarbinimo įmonių darbuotojų taip pat yra ne aukštos kvalifikacijos specialistai, o darbininkai: „Per laikino įdarbinimo įmones daugiausia yra įdarbinama į pramonės ir gamybos, logistikos, sandėlių ūkio sektorius.“



NAUJAUSI KOMENTARAI

Stebėtoja

Stebėtoja portretas
ŠIOJE LAIDOJE TRŪKO EKONOMISTO PASISAKYMO,pvz.R.LAZUTKOS.ĮDARBINTAS DARBUOTOJAS LAIKINAI DIRBTI TURĖTŲ TIK TAM TIKRĄ LAIKĄ,VĖLIAU ATLEIDŽIAMAS ARBA ĮDARBINAMAS VISAM LAIKUI,TADA ŠI SISTEMA PASITEISINTŲ.KITAIP PADARYTA LANDA IŠNAUDOJIMUI.DARBUOTOJAMS JOKIO PASIRINKIMO NĖRA,PASKATINS ŽMONES IŠVAŽIUOTI IŠ LIETUVOS.ĮVEDANT NAUJAS ĮDARBINIMO FORMAS REIKIA, PIRMIAUSIA SUKURTI ĮSTATYMINĘ BAZĘ.
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių