Darbuotojai džiaugiasi, o ekonomistai nerimauja

Remiantis statistika, darbo užmokestis Lietuvoje šiais metais augo. Tiesa, ekonomistai dėl to nerimauja – jų teigimu, kuo didesnės bus algos, tuo mažiau konkurencinga bus Lietuvos ekonomika. Mat konkuruoti su kitų šalių gamintojais, kai darbo užmokestis sparčiai kyla, o darbo našumas nedidėja, gali tapti sunkiau.

Stebimas augimas

Remiantis Statistikos departamento duomenimis, trečiąjį šių metų ketvirtį tiek vidutinis paskaičiuotas (bruto), tiek ir išmokėtas (neto) darbo užmokesčiai Lietuvoje augo. Didėjo jie tiek privačiame, tiek valstybiniame sektoriuje.

Vidutinė bruto alga pasiekė 793,3 euro ribą – 7,9 proc. daugiau nei pernai tą patį ketvirtį. O neto atlyginimas išaugo 8,2 proc. – iki 615,9 euro. Palyginti su šių metų balandžio–birželio mėnesiais, vidutinis paskaičiuotas ir išmokėtas darbo užmokestis padidėjo atitinkamai 2,8 proc. ir 2,5 proc.

Statistikų teigimu, darbo užmokesčio padidėjimą trečiąjį šių metų ketvirtį lėmė sezoniškumas, taip pat nuo liepos mėnesio padidina minimalioji mėnesinė alga bei darbo užmokestis asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams ir kt. veiksniai.

Valstybės ir privatus sektoriai

Trečiąjį šių metų ketvirtį vidutinis bruto darbo užmokestis valstybės sektoriuje siekė 806,6 euro, o privačiame sektoriuje – 786,7 euro, arba atitinkamai 3 proc. ir 2,7 proc. daugiau nei antrąjį ketvirtį. Vidutinis neto atlyginimas valstybės sektoriuje per ketvirtį padidėjo 2,7 proc. – iki 625,4 euro, o privačiame sektoriuje – 2,4 proc. – iki 611,3 euro.

Per metus paskaičiuotas darbo užmokestis valstybės bei privačiame sektoriuje padidėjo atitinkamai 6,8 proc. ir 8,6 proc., o išmokėtas – 7,2 proc. ir 8,9 proc.

Vidutinis bruto darbo užmokestis per ketvirtį padidėjo beveik visose ekonominės veiklos rūšių įmonėse: nuo vandens tiekimo, nuotekų valymo, atliekų tvarkymo ir regeneravimo (1,2 proc.) iki žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės (7,4 proc.). Tiesa, keturiose ekonominės veiklos rūšyse vidutinis mėnesinis paskaičiuotas darbo užmokestis sumažėjo: finansinės ir draudimo – 2,8 proc., elektros, dujų, garo tiekimo bei oro kondicionavimo – 1,7, kasybos ir karjerų eksploatavimo – 1,4, informacijos ir ryšių – 0,2 proc.

Trūksta darbuotojų

Ekonomistų teigimu, viena iš pagrindinių atlyginimų augimo priežasčių – darbuotojų trūkumas darbo rinkoje ir dėl to išaugę darbuotojų lūkesčiai.

"Prie darbo užmokesčio kilimo prisidėjo darbuotojams palanki darbo rinkos padėtis – naujų darbuotojų poreikis yra nemažas, dalis įmonių net susiduria su jų trūkumu, tad rinkoje atlyginimai pastebimai kyla. Darbuotojai puikiai supranta, kad darbdaviams jie yra reikalingi, todėl drąsiau reikalauja didesnio darbo užmokesčio. O įmonėms išlaikyti esamus darbuotojus ir pritraukti naujų darosi vis sunkiau, todėl jos dažnai sutinka su darbuotojų reikalavimais", – komentavo Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnysis ekonomistas Tomas Šiaudvytis.


Šiame straipsnyje: algaatlyginimaiekonomika

NAUJAUSI KOMENTARAI

jis

jis portretas
tiesiog rojus lietuvoje...tik atlyginimai maziausi europoje,koki 500 euru i rankas.juokas pro asaras.salis be ateities...

jei pagalvoji

jei pagalvoji portretas
Putinas, Trumpas, pabegeliai, konservatoriu nesekmes ir dar atlyginimai auga. Na tiesiog nesiseka tai nesiseka, Lietuvai.
VISI KOMENTARAI 2

Galerijos

Daugiau straipsnių