- Parengė Valentinas Beržiūnas
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Remiantis statistika, darbo užmokestis Lietuvoje šiais metais augo. Tiesa, ekonomistai dėl to nerimauja – jų teigimu, kuo didesnės bus algos, tuo mažiau konkurencinga bus Lietuvos ekonomika. Mat konkuruoti su kitų šalių gamintojais, kai darbo užmokestis sparčiai kyla, o darbo našumas nedidėja, gali tapti sunkiau.
Stebimas augimas
Remiantis Statistikos departamento duomenimis, trečiąjį šių metų ketvirtį tiek vidutinis paskaičiuotas (bruto), tiek ir išmokėtas (neto) darbo užmokesčiai Lietuvoje augo. Didėjo jie tiek privačiame, tiek valstybiniame sektoriuje.
Vidutinė bruto alga pasiekė 793,3 euro ribą – 7,9 proc. daugiau nei pernai tą patį ketvirtį. O neto atlyginimas išaugo 8,2 proc. – iki 615,9 euro. Palyginti su šių metų balandžio–birželio mėnesiais, vidutinis paskaičiuotas ir išmokėtas darbo užmokestis padidėjo atitinkamai 2,8 proc. ir 2,5 proc.
Statistikų teigimu, darbo užmokesčio padidėjimą trečiąjį šių metų ketvirtį lėmė sezoniškumas, taip pat nuo liepos mėnesio padidina minimalioji mėnesinė alga bei darbo užmokestis asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams ir kt. veiksniai.
Valstybės ir privatus sektoriai
Trečiąjį šių metų ketvirtį vidutinis bruto darbo užmokestis valstybės sektoriuje siekė 806,6 euro, o privačiame sektoriuje – 786,7 euro, arba atitinkamai 3 proc. ir 2,7 proc. daugiau nei antrąjį ketvirtį. Vidutinis neto atlyginimas valstybės sektoriuje per ketvirtį padidėjo 2,7 proc. – iki 625,4 euro, o privačiame sektoriuje – 2,4 proc. – iki 611,3 euro.
Per metus paskaičiuotas darbo užmokestis valstybės bei privačiame sektoriuje padidėjo atitinkamai 6,8 proc. ir 8,6 proc., o išmokėtas – 7,2 proc. ir 8,9 proc.
Vidutinis bruto darbo užmokestis per ketvirtį padidėjo beveik visose ekonominės veiklos rūšių įmonėse: nuo vandens tiekimo, nuotekų valymo, atliekų tvarkymo ir regeneravimo (1,2 proc.) iki žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės (7,4 proc.). Tiesa, keturiose ekonominės veiklos rūšyse vidutinis mėnesinis paskaičiuotas darbo užmokestis sumažėjo: finansinės ir draudimo – 2,8 proc., elektros, dujų, garo tiekimo bei oro kondicionavimo – 1,7, kasybos ir karjerų eksploatavimo – 1,4, informacijos ir ryšių – 0,2 proc.
Trūksta darbuotojų
Ekonomistų teigimu, viena iš pagrindinių atlyginimų augimo priežasčių – darbuotojų trūkumas darbo rinkoje ir dėl to išaugę darbuotojų lūkesčiai.
"Prie darbo užmokesčio kilimo prisidėjo darbuotojams palanki darbo rinkos padėtis – naujų darbuotojų poreikis yra nemažas, dalis įmonių net susiduria su jų trūkumu, tad rinkoje atlyginimai pastebimai kyla. Darbuotojai puikiai supranta, kad darbdaviams jie yra reikalingi, todėl drąsiau reikalauja didesnio darbo užmokesčio. O įmonėms išlaikyti esamus darbuotojus ir pritraukti naujų darosi vis sunkiau, todėl jos dažnai sutinka su darbuotojų reikalavimais", – komentavo Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnysis ekonomistas Tomas Šiaudvytis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas svarstys pataisas dėl grynųjų pinigų apvalinimo1
Seimas antradienį svarstys, ar nuo kitų metų vasario pradėti apvalinti prekių ir paslaugų krepšelio galutinę sumą ir taip pamažu atsisakyti 1 ir 2 centų monetų. ...
-
Seimo opozicija pristatys siūlymus dėl gynybos finansavimo1
Seimo opozicijos atstovai ketina pateikti savo siūlymus dėl gynybos finansavimo. ...
-
Lietuviai šluoja keliones Velykoms: kokios kainos?
Margučius užsienyje ridens penktadaliu daugiau lietuvių nei pernai. Didžioji dalis gyventojų keliauja ten, kur jau šilta ir šviečia saulė. Populiariausios kryptys išlieka panašios, tačiau kelionių organizatorių atlikta apk...
-
G. Nausėda: turime viltį teikiančių ženklų dėl Zarasų aplinkkelio projekto1
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Zarasų aplinkkelio projektas, kuris leistų didžiajai daliai sunkiosios technikos judėti ne per gyvenvietę, pajudėjo pirmyn. Šalies vadovas mano, kad projektas galėtų toliau būti įgyvendinamas vie&scaron...
-
G. Nausėda su 13 valstybių prezidentų ragina ES didinti investicijas į gynybą
Prezidentas Gitanas Nausėda su 13 kitų valstybių prezidentais kreipėsi į Europos Sąjungai pirmininkaujančios Belgijos premjerą, Europos Vadovų Tarybos ir Europos investicijų banko (EIB) pirmininkus dėl poreikio didinti investicijas į gynybos sektor...
-
Prasidėjo pasaulinė pinigų savaitė: finansinis raštingumas padeda nepakliūti į sukčių pinkles
Kovo 18 d. prasideda Pasaulinė pinigų savaitė (Global Money Week), skirta ugdyti jaunosios kartos finansinį raštingumą, kuris padeda apsaugoti savo pinigus. Lietuvos banko Finansinio raštingumo centro inicijuotoje reprezentatyvioje visuomen...
-
Investuoti pradeda dar pradinėse klasėse: kokias klaidas daro rizikos nebijantis jaunimas?3
Vis daugiau jaunimo pradeda investuoti dar nesulaukę pilnametystės. Ekspertai tikina, kad vyresnių gyventojų investicijos būna saugesnės, o jaunimas dažniau rizikuoja. ...
-
G. Nausėda nepritaria gynybos reikmėms didinti PVM tarifą, mažinti GPM dalį3
Prezidentas Gitanas Nausėda nepritaria kai kurioms siūlomoms papildomo gynybos finansavimo alternatyvoms, kuriomis būtų sumažinta savivaldybėms tenkanti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalis bei didinamas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas. ...
-
Papildomas krašto apsaugos finansavimas: keturi variantai (apžvalga)7
Siekiant didinti krašto apsaugos finansavimą nuo 2,5 proc. iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) Finansų ministerija parengė ir pirmadienį premjerės Ingridos Šimonytės susitikime su valdančiosios koalicijos partneriais, verslo ir prof...
-
E. Gentvilas: siūlymus gynybos finansavimui traktuoju kaip žingsnį į priekį3
Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas sako, kad susitikime dėl gynybos finansavimo dar nebuvo prieita prie bendro matymo, tačiau keturi galimi mokesčių pakeitimų variantai bus aptariami partijų ir kitų organizacijų viduje....