- Lukas Blekaitis, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2018 m. antrąjį ketvirtį sostinės regione buvo 1 035 eurų ir, palyginti su 2018 m. pirmuoju ketvirčiu, išaugo 3,5 proc. Vidurio ir Vakarų Lietuvos regione bruto darbo užmokestis sudarė 846,7 eurų ir padidėjo 3,7 proc.
Statistikos departamento duomenimis, bruto darbo užmokesčio atotrūkis tarp abiejų regionų 2018 m. antrąjį ketvirtį buvo 188,3 eurų.
Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje 2018 m. antrąjį ketvirtį, palyginti su 2018 m. pirmuoju ketvirčiu, padidėjo visose apskrityse - nuo 3,1 proc. Telšių iki 4,9 proc. Šiaulių.
2018 m. antrąjį ketvirtį didžiausią - 1 035 eurų - bruto darbo užmokestį gavo Vilniaus apskrities įmonių, įstaigų ir organizacijų darbuotojai. Mažiausiai - 736,4 eurų - uždirbo Tauragės apskrities darbuotojai.
Darbo užmokesčio padidėjimą 2018 m. antrąjį ketvirtį, palyginti su 2018 m. pirmuoju ketvirčiu, lėmė nuo 2018 m. gegužės 1 d. padidintas darbo užmokestis sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams (gydytojams ir slaugytojams), didesnės darbų apimtys, sezoniškumas ir kitos priežastys.
Vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis per ketvirtį kito panašiai kaip ir bruto, labiausiai - 4,2 proc. - išaugo Šiaulių apskrityje. Per metus (2018 m. antrąjį ketvirtį, palyginti su 2017 m. antruoju ketvirčiu) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis padidėjo visose apskrityse, labiausiai - 11 proc. - Vilniaus apskrityje. Kitose apskrityse vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis per metus didėjo nuo 7,7 iki 10,6 proc.
Vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis per metus augo visose apskrityse - nuo 7 iki 10,1 proc.
Darbo užmokesčio augimui per metus įtakos turėjo nuo 2017 m. liepos 1 d. ir nuo 2018 m. gegužės 1 d. padidintas darbo užmokestis sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams (gydytojams ir slaugytojams), nuo šių metų sausio 1 d. padidinta minimalioji mėnesinė alga ir kitos priežastys.
Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šių metų antrąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, padidėjo visose savivaldybėse - nuo 0,4 proc. Elektrėnų iki 7,2 proc. Jurbarko rajono.
2018 m. antrąjį ketvirtį didžiausią bruto darbo užmokestį - 1 069,4 eurų - gavo Vilniaus miesto savivaldybės įmonių, įstaigų ir organizacijų darbuotojai. Šioje savivaldybėje vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 142,7 eurų viršijo šalies ūkio vidurkį. Mažiausiai (639,3 eurų) uždirbo Kalvarijos savivaldybės įmonių, įstaigų ir organizacijų darbuotojai, jų bruto darbo užmokestis buvo 1,7 karto mažesnis nei Vilniaus miesto savivaldybės (atotrūkis sudarė 430,1 eurų).
Per metus vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis padidėjo visose savivaldybėse - nuo 0,2 proc. Pagėgių iki 15,5 proc. Neringos, išskyrus Ignalinos rajono savivaldybę, kurioje vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis sumažėjo 0,5 proc.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą2
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia2
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą5
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams3
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“5
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?2
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą10
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...