Darbo rinkos ateitis – senjorai?

Statistika rodo, kad po trejų metų Lietuvoje penktadalį gyventojų sudarys 65-erių ir vyresni, dar po dešimtmečio tokių žmonių bus trečdalis. Todėl verslas ir valstybė bus priversti vyresniems žmonėms sudaryti sąlygas, kad šie galėtų dirbti net ir išėję į pensiją.

Tačiau verslas sako dar tik besiruošiantis demografiniams pokyčiams, o valstybė, nors prikūrusi ir ratifikavusi krūvą dokumentų, į besikeičiančią visuomenės struktūrą reaguoja tik popieriuje.

„Turiu gerą vadovą, kuris supranta mano darbo esmę ir prasmę, ir aš dėl to norėdamas pakeliauti ir normaliai pakeliauti ne tik po Lietuvą, bet ir kitus kraštus, todėl ir dirbu“, – pasakojo „Swedbanko“ turto vertintojas Robertas Pakeltis.

Paklaustas, ar nedirbtų, jeigu pinigų būtų pakankamai, jis teigė norintis dirbti, kol leidžia sveikata.

Buvęs sportininkas, gerai besijaučiantis 64 metų specialistas tęsia karjerą viename didžiausių šalies komercinių bankų. Tačiau nemaža dalis darbdavių linkę priimti tik tuos, kuriems iki pensinio amžiaus dar labai toli, nors darbo rinka keičiasi jau dabar, o po 6-7 metų vis daugiau bus priešpensinio ir pensinio amžiaus žmonių.

„Šiuo metu tie, kuriems 60 ir daugiau, sudaro ketvirtadalį mūsų visuomenės, tik mes jų nematome didmiesčiuose, čia Vilniuje, bet visas kaimas tai ten koncentracija. Tiems kuriems 65 ir daugiau, jų penktadalis, irgi nelabai juos matome ir gal nelabai norime matyti, tai mūsų skausmas. Bet šis gausėjimas žmonių, kurie sulauks pensinio mažiaus, kurie 65 metų, labai sparčiai daugės per ateinančius 10-15 metų“, – sakė VDU Demografinių tyrimų centro vadovė prof. Vlada Stankūnienė.

Didžiosiose šalies įmonėse dirba įvairaus amžiaus žmonių ir, jei leidžia jėgos bei sveikata, darbdaviai linkę įkalbėti žmones darbuotis toliau, nors šie pripažįsta dažniau linkę išeiti į užtarnautą poilsį.

„Mums yra svarbiausia žmogaus gebėjimas atlikti tam tikrą darbą, jo kvalifikacija ir kitas dalykas – noras dirbti, motyvacija ir, kitaip tariant, ne lytis ar žmogaus amžius“, – kalbėjo „MAXIMA LT“ komunikacijos vadybininkė Kornelija Sakalaitė.

Mums yra svarbiausia žmogaus gebėjimas atlikti tam tikrą darbą, jo kvalifikacija ir kitas dalykas – noras dirbti, motyvacija ir, kitaip tariant, ne lytis ar žmogaus amžius.

Lietuvoje 65-erių ir vyresnių žmonių užimtumas 2013 m. tesiekė vos penkis procentus, kai Portugalijoje, Rumunijoje ar Estijoje buvo 2-2,5 karto didesnis. Senjorai ar jais netrukus tapsiantys sako, kad karjerą sutiktų tęsti, jei pagerėtų finansinė padėtis, galėtų dirbti lankstesniu darbo grafiku, turėtų sąlygas saviraiškai. Tačiau darbdaviai pripažįsta, kad apie vyresnių žmonių įtraukimą į darbo rinką ir darbo aplinkos pritaikymą dar tik svarsto.

„Mūsų senėjimas, kaip bebūtume liūdnai nusiteikę, yra didžiausias ES, mes greičiausiai senstame, ir esu skaičius ne kartą pateikęs, kad jei mes turime dabar vidutinį amžių apie 43, tai bijau kad apie 2023-2025 m. turėsime vidutinį amžių apie 54, ir iš esmės yra didelis klausimas, kaip mes toliau gyvensime. Tai nėra vien tik Lietuvos problema. Visoje Europoje senėjimas vyksta, ir verslas labai susirūpinęs kaip integruoti žmones į darbo rinką. O tam reikia, kad valstybė ir perkvalifikavimo sistemą sutvarkytų, ir švietimo sistemą, ir be abejo pačios įmonės tam turi ruoštis, investuoti, kad tie žmonės galėtų užtikrinti įmonės funkcionavimą“, – sakė Pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis.             

Tačiau sprendžiant darbo rinkos ir vyresnių žmonių integracijos problemas valstybė kol kas dažniausiai rūpinasi tik popieriuje.

„Lietuvoje mes turime pasirengę visus dokumentus, kuriuos EK, JT iš mūsų nori, bet dokumentai neveikia. Kaip, pavyzdžiui, slaugos sektorius. Valstybės kontrolės dokumentuose vienintelis dokumentas, darytas apie slaugą. Sakoma, kad už 80 mln. eurų 2014 m. buvo suteikta 13 tūkst. žmonių socialinių paslaugų, vyresnio amžiaus žmonių, o kiek iš viso yra tokių žmonių, jūs tokio skaičiaus nerasite, nes niekas nedaro šitų tyrimų, niekas nesidomi. Dar toje pačioje Valstybės kontrolės ataskaitoje sakoma, kad 2/3 savivaldybių nekaupia duomenų apie vyresnio amžiaus žmones. Nelaupia, tai tų žmonių nėra. Vis daugiau senesnių žmonių atsiras Lietuvoje, ir jauni žmonės negalėdami finansuoti visko, stengsis migruoti, ta problema eksponentiškai pradės augti, nevaldomai, o mes iš kitos pusės turėsime, kad valstybė, o tiksliau, administracinis valstybės aparatas, nesugeba šitos problemos struktūrizuoti, artikuliuoti ir šitos problemos apmąstyti ir įgyvendinti“, svarstė SAM Sveikatos strateginės plėtros skyriaus vyr. specialistas Gintaras Grachauskas.

Jau po trejų metų Lietuvoje 65-erių ir vyresnių bus penktadalis gyventojų, dar po dešimtmečio – jau beveik trečdalis. Šio amžiaus viduryje kas dešimtas Lietuvos gyventojas bus 80-ies ir vyresnis.



NAUJAUSI KOMENTARAI

nijolė

nijolė portretas
Juokaujat,pailgins pensijinį amžių iki 70 m,arba iki gyvos galvos)))

Onute

Onute portretas
Pagal nuotrauka,kur parodyti du ,vyras ir moteris,tai kaip suprantu,gales dirbti ir mano prosenele,nes taip atrodo sie zmones.ot gerai,as irgi dirbsiu,mano sunus registruotas darbo birzoj,dukra turi daug vaiku,tik gaila vyro neturi,bet jai moka alimentus valstybe,gaila,kad mano vyras mires,bet man gerai dar gaunu nasles pensija.Kaip faina,kiek pinigu,bet pagalvojus,kodel nepadidinus atlyginimu ir sulaikyti jaunus zmones,kad neisvyktu.Juk proseneles,seneliai mociutes ismirs,tai kas tada dirbs.

pasakos

pasakos portretas
cia turbut spaudos reklaminis triukas 50 meciai negali darbo susirasrt tau i akis pasakoma kad tu per senas ar sudaro tokias darbo salygas kad dirbdamas ir gaudamas menesini atlyginima dar iz kazkur turi dasidet lesu kad isgyventum lietuvos pakisineje respublikoje darbas senjoram nebent uz pakistuka
VISI KOMENTARAI 4
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių