Darbo rinkoje trūksta baigusiųjų profesines mokyklas

Darbdaviai pasigenda profesines mokyklas baigusių darbuotojų – jų parengiama per mažai, atskleidė Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų atlikta verslo atstovų apklausa. O baigusieji aukštąją ir dar profesinę mokyklą, Profesinio mokymo įstaigų asociacijos nario Alvydo Grevo teigimu, yra aukso vertės.

„Sakyčiau, kad tai yra Lietuvos aukso puodas [...]. Tas žmogus, kuris mokėsi profesinėje mokykloje, įgijo praktinių įgūdžių, paskui dirbdamas vadovaujantį darbą – technologo, meistro ar inžinieriaus, suprasdamas technologijas, procesą bus labai geras specialistas“, – įsitikinęs A. Grevas.

Baigusiųjų profesines mokyklas trūks ir po keleto metų

Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų apklausoje dalyvavo įmonės iš 200 skirtingų sričių, daugiausiai – smulkios ir mikroįmonės. Apklausa atskleidė, kad darbo rinkoje trūksta profesines mokyklas baigusių žmonių.

„Apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektoriuje sunkiausia rasti virėjų bei padavėjų, automobilių ir atsarginių dalių sektoriuje išryškėjo šaltkalvių bei automechanikų trūkumas, sveikatos priežiūros ir socialinio darbo srityje – slaugytojų trūkumas“, – vardija Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų verslo plėtros skyriaus specialistė Agnė Jaraitė.

Anot jos, trūksta ir suvirintojų metalo gamybos ir apdirbimo sektoriuje. Medienos gaminių ir baldų gamybos srityje darbdaviams sunkiausia rasti staklininkų, technologų ir stalių. Darbo rinkai reikalingi ir siuvėjai. A. Jaraitės teigimu, tokios tendencijos turėtų išlikti ir po dvejų–trejų metų.

Pasigenda darbuotojų motyvacijos

Verslo atstovų taip pat buvo klausiama, kaip jie vertina darbuotojų parengimą mokymo įstaigose. Pripažįstama, kad profesinio ugdymo mokyklas baigusių specialistų – per mažai.

Vis dėlto čia rengiami darbuotojai vertinami gana prastai. Jais patenkintos 15 proc. apklaustų įmonių. Net 73 proc. jų nurodė, kad darbuotojams trūksta praktinių įgūdžių. Tuo metu teorinių žinių pasigedo vos 11 proc. respondentų.

„Kaip pagrindines problemas, kurias darbdaviai patiria priėmę ką tik mokslus baigusius jaunus darbuotojus, dauguma respondentų nurodė praktinių įgūdžių ir motyvacijos trūkumą bei neatsakingą požiūrį į darbą“, – teigia A. Jaraitė.

Net 27 proc. apklaustųjų, pasak Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų atstovės, įvardino kitas problemas, tarp kurių – prastas užsienio kalbų, ypač rusų kalbos mokėjimas. Taip pat ne vienas verslo atstovas pabrėžė, kad didelė problema, jog pagrindine motyvavimo priemone jauni žmonės laiko didelį darbo užmokestį.

A. Jaraitės teigimu, apklausa taip pat atskleidė, kad dauguma įmonių bendradarbiauja su mokslo institucijomis, tačiau gana siaurai.