Darbo rinkoje – pavojaus ženklai

Emigracija tęsiasi

Viena vertus, jeigu tikėsime statistika, algos šalyje auga labiausiai Europoje, kita vertus, pagal darbo užmokestį gerokai atsiliekame nuo Vakarų šalių, tad nemaža dalis lietuvių toliau svetur ieško laimės.

Maža to, Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininko pavaduotojo Raimondo Kuodžio teigimu, prognozės nieko gero emigracijos srityje nežada.

"Jau kurį laiką stebime nerimą keliančias emigracijos tendencijas. Ekonomika auga, tačiau tai nesustabdo gyventojų – per metus svetur dirbti išvyko 22 tūkst. šalies piliečių, t.y. tiek, kiek gyvena Ukmergėje. Deja, kol kas nematome priežasčių, kad ši tendencija galėtų pasikeisti ir kitais metais", – tvirtino R.Kuodis.

Be to, prastos ir kitos demografinės tendencijos – kadangi mažėja gimstamumas, kasmet į darbo rinką įsilieja vis mažiau jaunų žmonių, o tai irgi aštrina darbuotojų trūkumo problemą.

Darbo našumo problema

LB Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos direktorius Gediminas Šimkus pastebėjo, kad darbdaviai vis labiau susiduria su darbo našumo problema. Esą mažėjant darbuotojų, jų atlyginimai auga greičiau nei darbo našumas, dėl to įmonėms tampa sudėtingiau konkuruoti pasaulio rinkose.

"Darbo užmokestis Lietuvoje augo, darbo našumas svyruoja apie nulį. (...) Jeigu tokia situacija užtruktų, tai konkuruoti Lietuvos gamintojams taptų sudėtingiau", – aiškino LB analitikas.

Anot jo, Lietuvoje atotrūkis tarp atlyginimų ir darbo našumo – vienas didžiausių visoje ES. Lietuvą pagal šį rodiklį lenkia tik Latvija ir Estija.

"Čia tas atvejis, kai galime džiaugtis, kad neaplenkėme Baltijos sesių", – kalbėjo G.Šimkus.

LB skaičiavimais, Lietuvoje atotrūkis tarp atlyginimų ir darbo našumo vidutiniškai siekia apie 4 proc., Estijoje – beveik 5 proc., Latvijoje – 5 proc. Visos ES vidurkis siekia mažiau nei 1 proc.

Anot G.Šimkaus, didinti atlyginimus skatina darbuotojų trūkumas, kurį skatina didelė emigracija ir mažėjantis gimstamumas.

"Tai yra struktūrinės problemos, kurios turės ilgalaikį poveikį: tiek gimstamumo sumažėjimas, kuris įvyko praeityje – tie žmonės, kurie negimė, jie neateina į darbo rinką – tiek ir emigracija, kuri yra inertinis reiškinys", – pridūrė G.Šimkus.

Mažėja gimstamumas

LB skaičiuoja, kad šiuo metu į darbo rinką įsilieja apie 1994 m. gimę asmenys – jų tuo metu gimė kiek daugiau nei 40 tūkst. Deja, gimstamumo tendencijos kasmet tik prastėja – pavyzdžiui, nuo 2000 m. gimstamumas siekė kiek daugiau nei 30 tūkst. kūdikių per metus.

Tiesa, anot G.Šimkaus, darbuotojų trūkumo problemą galima spręsti – pavyzdžiui, perkvalifikuojant darbuotojus arba apmokant nekvalifikuotus bedarbius.

"Nekvalifikuotų asmenų nedarbas vis dar yra didelis, daugiau kaip 20 proc. Vadinkime taip – yra keli dalykai – stiprinimas suaugusiųjų mokymosi arba "mokausi visą gyvenimą" filosofijos diegimas. (...) Taip pat turime atotrūkį tarp darbo rinkos ir švietimo. Patys gabiausi, protingiausi žmonės palieka Lietuvą, nes jie nori pabaigti normalios kokybės mokslus užsienyje. Ir klausimas, kiek jų grįžta", – svarstė G.Šimkus.