- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimo Kaimo reikalų komiteto sudaryta žemės pardavimo saugiklius nagrinėjusi darbo grupė siūlo ateityje žemę Lietuvoje parduoti ir fiziniams, ir juridiniams asmenims, o nustatyto maksimalaus leistino turėti 500 hektarų kiekio nemažinti.
Žemę siūloma leisti įsigyti Europos Sąjungos (ES) bei keturių Europos ekonominės erdvės valstybių - Šveicarijos, Islandijos, Norvegijos ir Lichtenšteino piliečiams. NATO aljanso, kuriam priklauso Lietuva, ir trečiųjų šalių, kurios nepriklauso ES bendrijai, piliečiai Lietuvoje žemės įsigyti negalėtų.
Norintys įsigyti dirbamos žemės taip pat turės atitikti ir papildomus reikalavimus - Lietuvos bendrovėms ir ūkininkams jie būtų beveik vienodi, o užsienio piliečiai turėtų įrodi savo lojalumą Lietuvai.
Tai numatančioms žemės įsigijimo taisyklėms antradienį pritarė Seimo Kaimo reikalų komiteto sudaryta darbo grupė, kuri dabar jas teiks svarstyti Seimui.
Pasak darbo grupės vadovas Kazio Grybausko, teikiami siūlymai, jei jiems pritars Seimas, įsigaliotų net tada, jeigu įvykus referendumui būtų nuspręsta neleisti Lietuvoje žemės parduoti užsieniečiams.
„Nelabai kas keistųsi, kadangi yra kitų Europos Sąjungos šalių patirtis, sakanti, kad apribojimai žemės perleidimui, darbui jos, yra ir dabar dideli. Lietuva neišsiskirtų. Tik tie reikalavimai nevienodi. Daugumoje Europos šalių apribojimai vietinės valdžios žemės dirbimui yra,“ - teigė parlamentaras.
Darbo grupė siūlo leisti įsigyti žemę tik tiems asmenims, kurie įsipareigos ją dirbti ne trumpiau kaip penkerius metus. Ši reikalavimas būtų taikomas visiems žemės pirkėjams.
Be jokių apribojimų Lietuvoje būtų galima įsigyti iki 10 hektarų žemės, o jeigu pirkėjas norėtų jos įsigyti daugiau, turėtų gauti savivaldybės, kurioje būtų žemė, leidimą.
Norint įsigyti žemės, reikės turėti jos darbo patirties - trejus metus realiai ūkininkauti išsinuomotoje žemėje ir tvarkyti buhalteriją arba ne mažiau kaip trejus metus mokytis žemės ūkio profesijos. Paprasti ūkininkavimo kursai užskaitomi nebūtų.
Jauniems ūkininkams (iki 40 metų) kai kurie reikalavimai nebūtų taikomi - jiems leidimus įsigyti žemę išduotų specialios savivaldybės administracijos sudarytos komisijos.
Ūkininkams ir būsimiems žemdirbiams, skirtingai negu įmonėms, nereikės deklaruoti būsimų derlių ir jų kiekių, taip pat nereikės įrodinėti ekonominio gyvybingumo ir mokėjimo efektyviai ūkininkauti. Tuo tarpu žemės norinčios įsigyti bendrovės privalės iš žemės ūkio veiklos gauti ne mažiau kaip pusę pajamų bei turės įrodyti savo ekonominį gyvybingumą pagal Žemės ūkio ministerijos nustatytą tvarką.
K.Grybausko teigimu, kai kurie reikalavimai yra „ko gero per griežti“, tačiau dėl jų dar diskutuos Seimas.
„Norime, kad būtų užkirstas kelias spekuliacijai, kad visa žemė Lietuvoje būtų kiek galima daugiau dirbama ir duotų ekonominį efektą“, - tvirtino K.Grybauskas.
Anot jo, reikalauti, kad Lietuvoje norintys ūkininkauti užsieniečiai privalėtų mokėti lietuvių kalbą, nėra tikslinga.
„Paimkime paprastą situaciją, kai lietuvaitė išteka už užsieniečio, jis atvažiuoja pas mus ir tos kalbos dar nemoka, bet dirba žemę, kodėl jam privaloma ją mokėti?“ - svarstė parlamentaras.
Darbo grupė nutarė, kad visi reikalavimai įsigyjant žemę nebūtų taikomi perkant sodų sklypus sodininkų bendrijose ir tais atvejais, kai žemė įgyjama ją paveldint arba atstatant nuosavybę.
Siekiant apriboti galimas spekuliacijas dirbama žeme siūloma sugriežtinti reikalavimą dėl žemės kiekio valdymo susijusiems fiziniams asmenims ir bendrovėms - siūloma asmenis susijusiais laikyti tuomet, kai ta pati įmonė ar tas pats asmuo turės daugiau kaip ketvirtadalį (dabar - 50 proc.) akcijų arba pajų, jei tai būtų žemės ūkio bendrovė, arba tas pats asmuo būtų įsteigęs kelias įmones, kuriose valdo daugiau kaip 25 proc. (dabar 50 proc.) akcijų. Susijusių asmenų įsigyjamas žemės ūkio paskirties žemės plotas būtų skaičiuojamas kaip bendras.
Žemės ūkio ministerijos duomenimis, valstybinės žemės, kurią galima būtų privatizuoti, dabar Lietuvoje yra apie100 tūkst. hektarų, o nuosavybė dar neatstatyta į maždaug 30 tūkst. hektarų. Iš viso Lietuvoje dirbamos žemės yra apie 3,3 mln. hektarų, iš kurių 2,8 mln. hektarų deklaruojami kaip pasėlių augimvietės. Virš 200 tūkst. hektarų yra apleista žemė - dalis jos yra privati, dalis priklauso valstybei.
Stodama į ES, Lietuva įsipareigojo nedrausti žemės pardavimo užsieniečiams - po pereinamojo laikotarpio nuo šių metų gegužės draudimas turėtų nustos galioti, jei referendume žmonės nenutars kitaip.
Kada ir ar apskritai vyks referendumas, spręs kovą į pavasario sesiją susirinkęs Seimas. Vyriausioji rinkimų komisija konstatavo, kad referendumo iniciatorių pateiktų rinkėjų parašų užtenka, kad referendumas būtų surengtas - tam reikia ne mažiau kaip 300 tūkst. rinkimų teisę turinčių Lietuvos piliečių.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas balsuos, ar griežtinti taksi ir pavežėjų veiklą
Seimas ketvirtadienį apsispręs, ar nuo 2025-ųjų sugriežtinti taksi ir pavežėjų veiklą – parlamentarai balsuos dėl naujus apribojimus ir įpareigojimus numatančių Kelių transporto kodekso pataisų. ...
-
Seimas balsuos dėl sankcijų pratęsimo rusams, baltarusiams, vėl siūloma riboti keliones
Parlamente ketvirtadienį numatytas galutinis balsavimas dėl nacionalinių sankcijų pratęsimo Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. ...
-
Ministrė: pasirinkus amunicijos gamyklos vietą, reikės priimti sprendimus dėl kompensacijų1
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Vyriausybė turės priimti sprendimus dėl sklypo ir kompensavimo mechanizmo Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), kurio valdomoje žemėje netoli Baisogalos ketinama statyti &b...
-
G. Skaistė: norint patenkinti gynybos poreikius reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių2
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad norint rasti finansavimą patenkinti išaugusius gynybos poreikius, reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių. ...
-
Prezidentas nepalaiko siūlymo gynybą finansuoti iš savivaldybėms tenkančios GPM dalies2
Prezidentas Gitanas Nausėda sako nepalaikantis Laisvės partijos siūlymo dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį. ...
-
I. Vėgėlės šeimos valdoma „Vilpra“ galimai apeidinėjo sankcijas Rusijai ir Baltarusijai11
Kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos kontroliuojama šildymo sistemų prekybos ir įrengimo grupė „Vilpra“ į Kirgiziją eksportuodama kondicionierius galimai apeidinėjo Europos Sąjungos (ES) sankcijas Rusijai ir Baltarus...
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai3
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...
-
Vyriausybė pritarė siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio kainą susieti su MMA6
Vyriausybė trečiadienį pritarė Finansų ministerijos ir Lietuvos banko (LB) siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio gyventojams ir smulkiam verslui kainą susieti su minimalia mėnesio alga (MMA), ją perskaičiuojant kas trejus metus. ...
-
Liberalai „laisviečius“ kaltina įžūlumu, tarsis dėl savo siūlymo gynybos finansavimui7
Vienas valdančiųjų liberalų lyderių Eugenijus Gentvilas trečiadienį įžūliu pavadino koalicijos partnerių „laisviečių“ siūlymą dėl būdų padidinti gynybos finansavimą, bandys formuluoti savo iniciatyvą. ...
-
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje per metus augo dešimtadaliu2
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina kovą siekė 42,31 cento už kilogramą ir buvo 10,8 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. Lyginant su vasariu, supirkimo kaina kilo 0,3 proc. ...