„Darbiečiai“ atidėjo sprendimą dėl naujos AE įstatymų projektų

Opozicinė Darbo partijos (DP) frakcija Seime, trečiadienį išklausiusi specialistus ir gavusi papildomos medžiagos, nutarė atidėti savo sprendimą, ar per plenarinį posėdį paremti naujos atominės elektrinės Lietuvoje statybai reikalingus įstatymų projektus.

„Išklausėme papildomą informaciją, be to, gavome naujų skaičių, todėl nutarėme, kad dar reikia viską išanalizuoti. Sprendimą dėl frakcijos pozicijos priimsime vėliau“, - trečiadienį BNS sakė Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys.

Jo teigimu, daugiausia klausimų kilo dėl naujos AE gaminamos elektros kainos.„Paaiškėjo, kad ministerijos minimi 18 centų už kilovatvalandę yra kaina pačiomis idealiausiomis atominės elektrinės veikimo sąlygomis. (...) Pradėjus klausinėti, kas bus jeigu nors kuri viena sąlyga pasikeis, kaina ėmė šokinėti. Pakeitus kelis kintamuosius, matome, kad elektros kaina gali pašokti iki 23 centų už kilovatvalandę“, - aiškino V.Gapšys.

Pasak jo, frakcijos nariams kilo ir kitų klausimų. Vienas iš jų - ar AE statysianti bendrovė įsipareigoja ir dėl jos uždarymo.„Mums sakė, kad tokie įsipareigojimai yra, tačiau mes norėtume pamatyti, kur jie užfiksuoti“, - teigė „darbietis“.

Kada Darbo partijos frakcija apsispręs dėl savo pozicijos, V.Gapšys trečiadienį negalėjo pasakyti.Klabėdama Žinių radijui trečiadienio rytą Seimo pirmininkės pavaduotoja „darbietė“ Virginija Baltraitienė sakė, jog Darbo partijos frakcija sprendimą dėl atominės elektrinės statybos įstatymų paketo priims trečiadienį.

Lietuvos Seimas pradėjo svarstyti naujos AE Koncesijos sutarties projektą ir kitų projektui įgyvendinti svarbių dokumentų paketą, kurį priėmus vėliausiai iki birželio 28 dienos planuojama pasirašyti koncesijos sutartį su Japonijos korporacija „Hitachi“ dėl maždaug 16-18 mlrd. litų vertės projekto įgyvendinimo.

Koncesijos sutarties projektas numato, jog strateginis investuotojas Japonijos korporacija „Hitachi“ turėtų valdyti 20 proc. naujos branduolinės jėgainės valdymo įmonės akcijų. Lietuva valdytų 38 proc. akcijų, Latvijai turėtų atitekti 20 proc., o Estijai - 22 proc. būsimos AE valdymo įmonės akcijų.Naują atominę elektrinę tikimasi pastatyti iki 2020-2022 metų.