Darbdavius glumina būsimų darbuotojų atlyginimų lūkesčiai

Personalo atrankos ekspertų teigimu, lūkesčiai dėl norimo gauti atlyginimo didmiesčiuose pasiekė neadekvačias aukštumas, todėl dalis prašančių tokių sumų vis lieka be darbo, o dalis darbdavių vis neranda trūkstamų darbuotojų.

Apklausos rodo, kad dauguma žmonių mano esantys verti maždaug 40 proc. didesnės algos, nei dabar gauna, ir reikalauti solidesnio atlyginimo dalis jų bandys kuo greičiau, kol neįsigaliojo naujasis Darbo kodeksas.

Didžiulių vilčių uždirbti gerokai daugiau turi ne tik darbuotojai-senbuviai, bet ir į darbo rinką dar tik žengiantys jaunuoliai. Ekspertai skaičiuoja, kad atlyginimų lūkesčiai nuo praėjusių metų pradžios iki dabar išaugo maždaug penktadaliu. Ypač – specialistų ir vidurinės grandies darbuotojų pozicijose.

„Tikrai atlygio lūkesčiai yra dideli ir neadekvatūs vietomis, – tikina „Talent Lab“ vadovė Laura Gylienė. – Vakar turėjome situaciją, kai atėjo kandidatė, ką tik baigusi universitetą, ir sakė, kad pradėtų dirbti nuo 1500 eurų, atskaičius mokesčius. Tai yra tikrai didelis atlyginimas, juolab, kad žmogus neturi patirties, yra ką tik baigęs mokslus.“

Stipriai solidesnių algų, anot personalo paieškos įmonių ir darbo skelbimų portalų, norima Vilniuje, Klaipėdoje, Kaune ir jų regionuose. Gaunamos algos dydžiu nepatenkinti 80 proc. apklaustų darbuotojų.        

„Vidutiniškai jie tikisi 44 proc. aukštesnio atlyginimo ir jie mano, tai būtų teisingas atlyginimas už jų pastangas. Jeigu atlyginimas būtų 44 proc. didesnis, tai mes pasiektume Estijos lygį. Na, lyginant su Estija, tai būtų adekvatus noras. Lyginant apskritai rinkos galimybes, tai atlyginimai neauga taip sparčiai, nešoka“, – teigia „CV–Online“ marketingo vadovė Rita Karavaitienė.

Daugiau uždirbti žmonės nori, nes, anot jų, įvedus eurą, kainos išaugo nepavejamai. Atlyginimus natūraliai didina ir kvalifikuotų darbuotojų stygius. Tačiau lūkesčiai dėl darbo užmokesčio dalį darbdavių glumina.

„Darbdaviai įvairiai reaguoja. Kartais jie tiesiog būna sutrikę, kaip ir mes. Kartais derasi, dažniausiai derasi, derina sąlygas, kitas pridėtines vertes siūlo darbuotojams. Kiti kelia, kiti ieško toliau darbuotojų“, – aiškina L. Gilytė.

Esą, pavyzdžiui, tarptautinės kompanijos turi atlyginimų biudžetus ir niekaip negali jų viršyti. Jeigu darbuotojų labai reikia, bandoma juos vilioti papildomu paketu, tokiu kaip visos socialinės garantijos, draudimas.    

Tyrimas rodo, kad dalis dirbančiųjų nutarė skubiai prašyti kilstelėti algas. Beveik penktadalis padidinti atlyginimus darbdavio prašys per artimiausią mėnesį, daugiau nei trečdalis eiti tokio pokalbio ketina iki Naujųjų. Kuo greičiau derėtis dėl didesnės sumos žmonės nori ir dėl kitąmet įsigaliosiančio naujojo Darbo kodekso, kuris liberalizuos darbdavio ir darbuotojo santykius.

Personalo paieškos ekspertai prognozuoja – jeigu per metus–dvejus algų lūkesčiai nemažės, darbuotojų įmonės ims labiau ieškoti Baltarusijoje ir Ukrainoje.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Povilas

Povilas portretas
Reikalas toks, kad Lietuvoje reikalingas įstatymas, kuris "apramintų" išsipūtusias viršinYkų algas... Sakykime , kad jis neturėtų viršyti įmonės darbuotojų [ darbininkų ] vid. atlyginimo daugiau nei 3-4 kartus, o ne taip kaip yra dabar kai viršija 7 ir daugiau... Tada ir atskirtis mažės ir "šikponiai" stengsis normaliai mokėti uždirbamus pinigus

na taip,

na taip, portretas
jei baltarusis ar ukrainietis negyvens Lietuvoje, o tik dirbs, tai gal ir prisikvies jį, bet išgyventi čia gali tik lietuvis. Pažiūrėkit, net karo pabėgėliai lekia kuo toliau nuo tokios šalies. Taip, kad ponai darbdaviai, mažinkit savo poreikius ir atsisukit pagaliau į žmogų veidu, o ne užpakaliu.

jonas

jonas portretas
darbdaviai nori kad jiems tik uz maista dirbtu...tai mes europoje, ar kazkur azijoje?kai zmoniu neliks ,ka tada jie darys?
VISI KOMENTARAI 3

Galerijos

Daugiau straipsnių