Dalis parlamentarų ragina Vyriausybę visiškai atsisakyti Rusijos naftos, dujų ir elektros

Tai teigiama jų įregistruotame Seimo rezoliucijos projekte „Dėl energetinių išteklių embargo iš šalių, vykdančių karinę agresiją prieš Ukrainą ir ekonominių pasekmių šalies gyventojams ir verslui kompensavimo“.

Dokumento projekte Vyriausybei siūloma nedelsiant teikti Seimui ekonominių pasekmių dėl Rusijos vykdomos karinės agresijos Ukrainoje Lietuvos gyventojams ir verslui kompensavimo planą ir tam būtinus teisės aktus bei sprendimus.

Tokį siūlymą parlamentarai teikia suprasdami tai, kad „Rusijos ir Baltarusijos energetinių išteklių atsisakymas gali paveikti Lietuvos ekonomiką, turėti įtakos jos žmonių finansinei ir socialinei padėčiai“.

Rezoliucijos projekte siūloma atsižvelgti į tai, kad šių metų vasario 24 d. pradėta vykdyti atvira Rusijos Federacijos karinė invazija į Ukrainą kelia egzistencinę grėsmę Lietuvos valstybei, jos demokratinei santvarkai ir kiekvieno piliečio gyvenimui. Taip pat siūloma atsiliepti į Ukrainos prezidento ir visuomenės kvietimą atsisakyti pirkti ir vartoti Rusijos ir Baltarusijos energetinius išteklius.

„Ekspertų duomenimis, Lietuva kasmet iš Rusijos perka energetinių išteklių (naftos, dujų ir elektros) už daugiau nei 3 mlrd. eurų (....), bendrai Europos Sąjungos valstybių narių Rusijai už energetinius išteklius sumokama suma prilygsta Rusijos Federacijos gynybos biudžetui“,- sakoma rezoliucijos projekte.

Jame primenama, kad  Rusijos karas Ukrainoje finansuojamas ir vykdomas būtent iš pajamų, gautų už energetinių išteklių pardavimą.

Rezoliucijos projektą inicijavę Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariai sako, kad Vyriausybė turėtų paspartinti energetinės nepriklausomybės projektus.

Jeigu norime stabdyti karą, turime atjungti Rusiją nuo pagrindinių jos pajamų, bet kartu ir daryti tai, ką valdantieji nedovanotinai delsia – taikliai amortizuoti laikinus gyventojų ir verslo praradimus tiek dėl karo padarinių.

„Manome, kad tikrai laikas Vyriausybei paspartinti energetinės nepriklausomybės projektus, bet kartu turi būti teikiamas ir karo Ukrainoje sukeltų pasekmių kompensavimo mechanizmas gyventojams bei verslui. Tai turi būti planuojama kartu – ir pagalba Ukrainai nepildant Rusijos biudžeto mūsų pinigais, ir jau įsibėgėjusios infliacijos bei kitų ekonominių pasekmių švelninimas mūsų šalies žmonėms“, – akcentavo Seimo narys, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis.

„Šiuo metu, kai reikia valdyti kelias krizes vienu metu – pandemijos, karo pabėgėlių iš Ukrainos, nelegalių migrantų ant Baltarusijos sienos ir rekordiškai augančių kainų – kiekvienas mūsų veiksmas turi būti ir drąsus, ir kompleksinis. Jeigu norime stabdyti karą, turime atjungti Rusiją nuo pagrindinių jos pajamų, bet kartu ir daryti tai, ką valdantieji nedovanotinai delsia – taikliai amortizuoti laikinus gyventojų ir verslo praradimus tiek dėl karo padarinių, tiek dėl jau ne vieną mėnesį augančių kainų. Bet koks delsimas šiuo metu yra nedovanotinas“, – teigia frakcijos seniūnas Linas Kukuraitis.

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Vytautas Bakas pabrėžė, kad Lietuvos Seimas priėmė svarbias rezoliucijas, kuriomis ragina Jungtines Tautas ir kitų šalių parlamentarus padėti Ukrainai, bet laikas ir patiems prisiimti atsakomybę ir atsisakyti pirkti Rusijos energetinius išteklius.

„Vyriausybė turi teikti planą, kaip nustoti remti su Ukraina kariaujančią Rusiją. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos duomenimis, Lietuva yra labiausiai nuo Rusijos energetinių išteklių priklausanti valstybė. Jei Putinas neteks pajamų, iš kurių tris milijardus eurų per metus už rusišką naftą, dujas, elektrą gauna ir iš Lietuvos, dangus virš Ukrainos tikrai bus saugesnis“, – sakė V. Bakas.

Rezoliucijos projekto iniciatoriai sieks, kad jo svarstymas būtų įtrauktas į artimiausio Seimo posėdžio, kuris įvyks kovo 22 dieną, darbotvarkę.

Rezoliucijos projektą teikia Seimo nariai Vytautas Bakas, Linas Kukuraitis, Monika Ošmianskienė, Laurynas Kasčiūnas, Emanuelis Zingeris, Algirdas Butkevičius, Žygimantas Pavilionis, Saulius Skvernelis, Mykolas Majauskas, Paulius Saudargas, Jonas Pinskus, Agnė Širinskienė, Aušrinė Norkienė, Aurelijus Veryga, Rasa Budbergytė, Andrius Palionis, Rita Tamašunienė, Petras Gražulis, Asta Kubilienė, Eugenijus Gentvilas, Viktoras Pranckietis, Giedrius Surplys, Jonas Jarutis, Vytautas Gapšys, Arvydas Pocius, Andrius Kupčinskas, Raimundas Lopata, Kęstutis Vilkauskas, Paulė Kuzmickienė ir kiti.