- Sniegė Balčiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Daliai šalies gyventojų siūloma „Sodros“ įmokas pensijai gauti, kurias mokėjo valstybė, perskaičiuoti, o jeigu nemokėjo, priskaičiuoti.
Tai paliestų tik asmenis, kurie 1995 metais ir 2003–2016 metais augino vaikus iki 3 metų, bet iki to laiko nedirbo ir neturėjo draudžiamųjų pajamų arba jos buvo labai mažos – nesiekė tuometinės minimalios algos (MMA).
Tokias Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pataisas siūlantis „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis teigia, kad šiai grupei žmonių bus sudaryta galimybė ateityje gauti ne sumažintas, o didesnes pensijas.
R. Karbauskis siūlo šį draudimą daliai tėvų pritaikyti atgaline tvarka.
Pagal valdančiųjų „valstiečių“ frakcijos vadovo siūlymą, asmenims, kurie 1995-2016 metais augindami vaikus visiškai neturėjo pajamų, ir pagal to meto taisykles nebuvo valstybės lėšomis apdrausti, nuo 2019 metų liepos toks draudimas įsigalios.
Tiems asmenims, kurių pajamos tada buvo mažesnės negu tuometinė MMA, valstybė skirtumą kompensuos.
„Kalbame apie labiausiai socialiai pažeidžiamus žmones, nes jie neturėjo pajamų iki MMA. Žinome, kokie tai asmenys ir kokias grupes tai paliečia. (...) Kodėl turėtume diferencijuoti žmones? (...)“, – antradienį Seime žurnalistams sakė R. Karbauskis.
Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys socialdemokratas Algirdas Sysas tokias pataisas sukritikavo.
„Jeigu tiems žmonėms pajamos labai mažos, tada įsijungia socialinės paramos sistema ir jiems mokama kompensacijos už šildymą, o ne pradedama dengti ir priemokas mokėti už tai, ko jie nepadarė. Tai ydingiausias dalykas“, – BNS teigė jis.
A. Sysas siūlo pačiam R.Karbauskui iš savo kišenės kompensuoti neapdraustus tėvus: „Kadangi jis labai turtingas, galėtų ir padengti viską. Kaip mecenatas“.
„Jeigu viską darysime atgalinėmis datomis, tai visokių nukentėjusiųjų ir nuskriaustų atsiras. Arba gudručių atsiras labai daug. Už kiekvieną kartą valstybė dengs? Ar mes stipriname sistemą, kur turi visi dalyvauti ir mokėti, ar daryti išlygas? Jeigu 10 tūkst. įmonių vadovų sau mokėdavo per mėnesį 10 ar 20 eurų, tai dabar visi mokesčių mokėtojai turi jiems sumokėti draudimą? Nors jie turėjo šeimas, automobilius, vadovaudavo įmonėms. Vidutiniškai gaudavo 150 eurų per mėnesį algas ir iš to išgyvendavo“, – pareiškė A. Sysas.
Tuo tarpu konservatorius Rimantas Jonas Dagys „valstiečių“ lyderio pataisas pavadino svarstytinomis.
„Pataisos vertos dėmesio. Panašiai yra įtvirtinta Šeimos stiprinimo įstatyme, kad turi būti įvertintas vaikų auginimas kaip visuomenei naudingas darbas – tie metai įtraukti į stažą,“ – BNS sakė R. J. Dagys.
R. Karbauskis, be kita ko, negalėjo pasakyti, kiek tiems žmonėms padidės pensijos atgaline tvarka juos apdraudus.
Pasak R. Karbauskio, niekas nesikeis tik 1996-2003 metais vaikus auginusiems tėvams, nes pasak jo, tada valstybė problemą buvo išsprendusi.
Skaičiuojama, kad tai paliestų 259 tūkst. asmenų, nuo 1995-2016 metų auginusių vaikus iki trejų metų. Biudžete tam kitais metais reikės numatyti 10 mln. eurų, o kiek vėliau - R. Karbauskis pasakyti negalėjo. Pasak jo, tai turi paskaičiuoti Vyriausybė.
„Nežinau, neturiu atsakymo, gausime atsakymą, kai kreipsimės į Vyriausybę dėl išvados tam projektui. Nežinau, kiek asmenų sulauks 2020 metais pensijos, ir kiek reikės kompensuoti. Tikriausiai, 2019 metais jų gali būti daugiau, nes bus didesnė žmonių aprėptis, kuriems reikės kompensuoti, nes bus sulaukė pensijinio amžiaus ir jau reikės kompensuoti ir perskaičiuoti pensiją“, – teigė jis.
Pagal pernai įsigaliojusias taisykles, šeimos pasirinkimu vienas iš tėvų, auginantis vaiką iki 3 metų yra draudžiamas valstybės lėšomis pensijų ir nedarbo socialiniu draudimu. Šie asmenys draudžiami valstybės lėšomis tik tuo atveju, jeigu jie neturėjo draudžiamųjų pajamų. Tokiu atveju valstybės mokamos socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo minimalios algos. Jeigu vaiką auginę tėvai pajamų gaudavo, bet jos buvo mažesnės už minimalią algą, draudimo skirtumą dengia valstybė.
Iki 2017 sausio galiojo kita, mažiau vaikus auginantiems asmenims palanki, socialinio draudimo tvarka ir tokių priemokų, kai valstybės lėšomis buvo apmokama trūkstama iki minimalios algos socialinio draudimo įmokų suma, nebuvo.
O pavyzdžiui, asmenys, kurie buvo vaiko iki 3 metų priežiūros atostogose 1995 metais, iš viso nebuvo draudžiami valstybiniu socialiniu pensijų draudimu valstybės lėšomis, o nuo 2003 metų sausio iki 2016 metų gruodžio pabaigos valstybės lėšomis nebuvo draudžiami dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo (nepriklausomai nuo jų dydžio).
Pataisomis taip pat siūloma suvienodinti socialinio draudimo garantijas iš esmės visiškai analogiškoje padėtyje esantiems asmenims, kurie slaugo namuose neįgalų asmenį.
Iki šiol (taip yra nuo 2000 metų) valstybės lėšomis draudžiami tik tie slaugytojai, kurių slaugytiniams nustatytas nuolatinės slaugos poreikis, bet ne nuolatinės priežiūros poreikis. Tokių asmenų, „valstiečių“ lyderio skaičiavimais yra 11,5 tūkst. žmonių.
Dabar minimali alga siekia 400 eurų.
1995 metais ji siekė 24,6 euro sausį ir 52,1 euro gruodį.
1996 metais MMA buvo 60,8–86,9 euro, 1997 metais išaugo iki 115,9 euro, 1998 metų birželį ūgtelėjo iki 124,5 euro ir tame lygyje laikėsi iki 2003 metų rugsėjo, kada pakilo iki 130,3 euro. 2004 metų gegužę MMA padidėjo iki 144,8 euro ir tokia išbuvo iki 2005 metų liepos, tada ji buvo padidinta iki 159,3 euro.
Po metų MMA pasiekė 173,8 euro, o 2007 metų liepą – 202,7 euro. Nuo 2008 metų MMA kilo iki 231,7 euro ir išbuvo iki 2012 metų rugpjūčio, kada buvo padidinta iki 246,2 euro.
Nuo 2013 metų MMA siekė 289,6 euro, 2014 metų spalio – 300 eurų, 2015 metų liepos – 325 eurus, 2016 metų – 350 eurų, o 2016 metų liepą – 380 eurų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje1
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą2
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?2
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...
-
Pramonės įmonių skaitmenizacijai – beveik 150 mln. eurų
Skatinant padėti sparčiau modernizuoti Lietuvos pramonės sektorių, „Invega“ numato 150 mln. eurų finansavimą šalies pramonės įmonėms. Beveik 50 mln. eurų ketinama skirti įmonių skaitmeninimo projektams vidurio ir vakarų Lietuvos...