D. Remeika: lietuviškų kiaulių neįsileidžianti Lenkija galbūt saugo savo rinką

Anot Dariaus Remeikos, tokį žingsnį Lenkija žengė po to, kai jos ūkininkai surengė demonstracijas dėl mažų kiaulių supirkimo kainų.

„Draudimas pasirodė, kiek suprantam ir matom, po Lenkijoje vykusios ūkininkų demonstracijos dėl žemų kainų – grūdinių produktų ir kiaulių. Ten Lenkijos žemės ūkio ministrui buvo didelis spaudimas iš kiaulių augintojų, buvo iškeltas klausimas, kodėl yra tokios žemos (supirkimo – BNS) kainos. (...) Buvo paminėta, kad prekyba kiaulėmis Europos Sąjungoje (ES) vyksta ir iš tam tikrų antrųjų zonų, kur yra nustatytas afrikinio kiaulių maro (AKM) virusas“, – BNS aiškino D. Remeika.

Anot jo, argumentų, kodėl Lietuvai nebeleidžiama eksportuoti kiaulių ir skerdenų, Lenkija oficialiai nėra pateikusi – praėjusių metų lapkritį susitarta, kad Lietuva gali eksportuoti kiaules, tačiau gruodžio viduryje tarnyba gavo Lenkijos kolegų elektroninį laišką, kad „dėl procedūrinių priežasčių prekyba stabdoma“.

Pagal ES reikalavimus, šalys gali prekiauti kiaulėmis ir jų skerdenomis iš antrųjų maro zonų, susiderinusios su tos šalies veterinarijos tarnyba bei pateikusios dokumentus, kad mėsa yra saugi ir kokybiška.

D. Remeikos teigimu, ribojimas yra Lenkijos žemės ūkio politikos klausimas. Pasak jo, toks Lenkijos žingsnis yra nelogiškas, nes ji į Lietuvą atveža kur kas daugiau kiaulių nei perka iš Lietuvos.

„Čia mes, lietuviai, esame jų pirkėjai, nes perkame jų produktus daug didesniais kiekiais negu mes ten išvežam. Vyti pirkėją iš savo kiemo yra trumparegiškas žingsnis“, – teigė tarnybos vadovas.

Žemės ūkio ministras Giedrius Surplys penktadienį situaciją aptarė su Europos Komisijos nariu Vyteniu Andriukaičiu.

V. Andriukaitis BNS situacijos vertinti nenorėjo, tačiau teigė, kad kitą savaitę Lenkijos Vyriausybės telefonu prašys pateikti priežastis.

„Mes turime žinoti jų tikslią argumentaciją, kadangi prekyba antroje zonoje tarp šalių narių yra leidžiama pagal tam tikrą išimtį iš bendrųjų karantino taisyklių. Afrikinio kiaulių maro atveju įvedame apribojimus zonoms, kuriose taikomi griežti biosaugos reikalavimai, tačiau antroje zonoje, kur maro židiniai yra tik šernuose, bet nėra jokių susirgimų atvejų kiaulių fermose, ten prekyba galima“, – BNS komentavo V. Andriukaitis.

Gruodžio 21 dieną jis Lenkijos ministrui yra pateikęs užklausą dėl situacijos, tačiau atsakymas iki šiol negautas.

G. Surplys teigė, kad nepavykus su Lenkija susitarti diplomatiškai, bus svarstoma imtis atsakomųjų priemonių. D. Remeika patvirtino, kad kitą savaitę planuojama kruopščiau peržiūrėti iš Lenkijos į Lietuvą įvežamą mėsą, jos kokybę ir atsekamumą, tačiau tikimasi susitarti gražiuoju.