- Vaidotas Beniušis, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad Vokietijos kanclerės Angelos Merkel siūlomas fondas paremti nuo koronaviruso pandemijos nukentėjusias Pietų Europos šalis padės išvengti Europos Sąjungos dezintegracijos ir sušvelnins ekonominę krizę.
Buvusi šalies vadovė ragina Lietuvos valdžią pritarti vokiečių ir prancūzų siūlymui, kad naujas Atsigavimo fondas būtų finansuojamas Europos Komisijos pasiskolintomis lėšomis, susiejant jį su daugiamečiu ES biudžetu.
„Nauda yra geopolitinė ir strateginė. Krizė parodė, kad būtina toliau integruotis. Dabar pasiūlyta kryptis – gilesnė fiskalinė sąjunga, fiskalinė integracija. Jeigu to nepadarome, tada prasidės ES dezintegracija“, – BNS penktadienį sakė D. Grybauskaite.
„Matome Pietų Europos šalių nusivylimą ES galimybėmis padėti krizės metu, likusios ir buvusios krizės pamokos, kai viena viena mažesnė šalis buvo palikta likimo valiai“, – pridūrė ji, greičiausiai minty turėdama Graikijos krizę.
„Arba einame pirmyn su fiskaline integracija, arba pradedame dezintegruotis. Reikia imti šansą ir kurti tvirtą europinę ateitį, kur galime vieni kitiems labai rimtai padėti, nes ankstesnės pagalbos schemos buvo sudėtingos, menkos ir pavėluotos“, – teigė D. Grybauskaitė.
Krizė parodė, kad būtina toliau integruotis. Dabar pasiūlyta kryptis – gilesnė fiskalinė sąjunga, fiskalinė integracija. Jeigu to nepadarome, tada prasidės ES dezintegracija.
Jos tvirtinimu, Vokietijos ir Prancūzijos lyderių siūlomas mechanizmas sukels mažiau rizikų dėl finansinės drausmės nei Pietų europiečių siūlytos koronaobligacijos, nes išlaidos bus skirstomos pagal bendrai nustatytas taisykles, prižiūrint Europos Komisijai, o ne valstybių narių nuožiūra.
Prancūzijos vadovas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) ir Vokietijos kanclerė A. Merkel šios savaitės pradžioje drauge pasiūlė įsteigti 500 mlrd. eurų fondą koronaviruso pandemijos paralyžiuotai ekonomikai gaivinti.
Pagal planą, lėšos šiam fondui bus pritraukiamos skolinantis rinkoje visos Europos Sąjungos vardu, o pinigų valstybėms narėms nereikės grąžinti. Iki šiol Vokietija daugelį metų priešinosi dotacijoms iš bendrai pasiskolintų lėšų.
D. Grybauskaitės teigimu, pakeisti poziciją Vokietiją paskatino nerimas dėl krizės Italijoje ir Ispanijoje poveikio jos ekonomikai, įtaką taip pat galėjo daryti tai, kad A. Merkel jau rengiasi baigti politinę karjerą, o antrąjį pusmetį vokiečiai perims pirmininkavimą Europos Sąjungai.
„Vienoks ar kitoks pasiūlymas buvo neišvengiamas ir reikėjo priemonių gelbėti Europos ekonominę situaciją po pandemijos, nes buvo pažeistos kelios Pietų Europos šalys, darančios įtaką Vokietijos, Prancūzijos, visos euro zonos ekonominei situacijai“, – kalbėjo D. Grybauskaitė.
„Daug aplinkybių lėmė, kad Vokietija apsisprendė prisiimti didžiausią dalį skolos ant savo pečių, finansiškai apmokėti fiskalinės integracijos procesą. Jeigu to nebūtų įvykę, jokių rimtų instrumentų nebūtų atsiradę. Vokietija rodo europietišką požiūrį, prisiimdama didelę dalį finansinės naštos dėl visos Europos išėjimo iš pandemijos krizės“, – teigė ji.
D. Grybauskaitės teigimu, Lietuva turėtų paremti iniciatyvą, nes geopolitine prasme Lietuvai gilesnė integracija yra gyvybiškai svarbi, nors konkrečiose derybose ji turės ginti savo interesus ir kovoti dėl pinigų.
„Kritikuoti galima, bet tai yra Europos ateitis, nes be integracijos ji pradės byrėti. Lietuvos geopolitinis interesas – stipresnė ir labiau integruota Europa. Geriau būkime kartu su avangardu, kad galėtume daryti įtaką ir apsaugoti savo interesus, negu stovėti šone“, – teigė ji.
Iniciatyvoms remti pietų europiečius už bendrai pasiskolintas lėšas iki šiol griežčiausiai priešinosi taupiuoju ketvertu vadinamos šalys – Nyderlandai, Austrija, Danija ir Švedija. Jos kol kas sako, kad pritartų tik paskoloms, o ne dotacijoms, kurių nereikia grąžinti, ir ragina Pietų europiečius užtikrinti, kad viešieji finansai būtų valdomi atsakingiau.
Europos Komisija Atsigavimo fondo projektą žada paskelbti kitą savaitę kartu su atnaujintu 2021-2027 metų ES biudžetu.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“2
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?1
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą6
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...
-
N. Mačiulis: Lietuvos gyventojų lūkesčiai yra vieni aukščiausių Europos Sąjungoje3
Vienas didžiausių šalyje komercinių bankų „Swedbank“ nekeičia šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozės – šalies ekonomika turėtų augti 1,8 proc., tuo metu 2025 metų prognozė didinama i...
-
S. Krėpšta: šiemet rinką gali papildyti keli mažesni komerciniai bankai
Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta sako, kad šiais metais šalies bankų rinką gali papildyti keli mažesni tiek Lietuvos, tiek užsienio bankai. ...
-
Ekspertė patarė, ką daryti, kad jaustumėte mažesnį finansinį stresą2
Per pastaruosius metus visiškai dėl savo finansinio saugumo užtikrintų gyventojų sumažėjo beveik dvigubai – taip jaučiasi vos kas dešimtas. Tokius duomenis atskleidžia banko „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa. Be to, ...