D. Arlauskas: šis Seimas socialinio modelio tikriausiai nepriims

  • Teksto dydis:

Darbdavių konfederacijos vadovas abejoja, kad šis Seimas priims mokslininkų paruoštą ir Vyriausybės remiamą naują socialinio modelio projektą, o kartu su juo - darbo rinką liberalizuojančius Darbo kodekso pakeitimus. Danas Arlauskas teigia, kad daugiau vilčių teikia naujos kadencijos Seimas.

„Aš manau, kad ateis nauja politikų karta - galų gale liberalai, jeigu jie laimės kitus rinkimus. Jie ims ir priims pirmais metais pirmame semestre ir turės 4 metus išplėtoti visa tai. Tiesiog baigiantis politinei kadencijai, tai yra neperspektyvu - nei dabar, nei rudenį. Mes kalbame apie ateitį. Šiandien šis klausimas jau uždarytas“, - LRT radijui pirmadienį sakė D.Arlauskas, pavadindamas Darbo kodekso pakeitimus praeities klausimu.

Jo teigimu, dabar visą kaltę dėl blogai parengto projekto norima suvesti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai.

„Turiu informacijos iš ganėtinai patikimo šaltinio, kad dabar viską norima nurašyti ant blogo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbo dėl to, kad artėjant Seimo rinkimams, geriau rankų į visa tai nekišti - vaizdžiai tariant, surasti atpirkimo ožius, kurie dirbo blogai, kurie neinformavo, kurie per daug sumokėjo. Šiandien tokia situacija“, - sakė D.Arlauskas.

Ministerijos Darbo departamento direktorė Eglė Radišauskienė pripažino, kad nebuvo įvertintas socialinio modelio pristatymo mastas ir opumas.

„Matyt, galbūt ne visą laiką buvo pasirinktos tinkamos formos“, - LRT radijui sakė E.Radišauskienė, Pasak jos, kritikos lavina pasipylė po to, kai projektas buvo pristatytas Vyriausybėje.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos vadovo Artūro Černiausko teigimu, naujasis modelis ne tik smarkiai blogina dirbančiųjų sąlygas, bet ir neįdarbins visų bedarbių, kaip yra laukiama. Jo teigimu, diskusija Trišalėje taryboje dėl darbo rinkos liberalizavimo tik prasideda.

„Yra procentas žmonių, kurie nedirba, nedirbo ir nedirbs. Yra apie 4-5 proc., kurie susitaikė, kad toks yra jų gyvenimo būdas. Kiti tikrai nori pakliūti į darbo rinką, bet panagrinėjus pasiūlymus, yra didžiausias procentas pasiūlymų, kur siūlomas minimalus darbo užmokestis, arba truputėlį didesnis už minimalų, atsiranda transporto problema“, - LRT radijui sakė profesinių sąjungų atstovas.

A.Černiausko tvirtinimu, svarstant Darbo kodeksą, darbdavių atstovai palaiko jiems palankias nuostatas, tačiau kitas iškart blokuoja. Jo teigimu, ilginama darbo savaitė ir keičiama darbo apskaita, priešingai nei tikimasi, daugiau darbo vietų nesukurs.

„Ilginama darbo savaitė, keičiama laiko apskaita, leidžiama darbdaviams nemokėti už viršvalandžius, kaip tai susiję su naujų darbo vietų kūrimu? Mums kaip tik atrodo, kad tai sustabdys darbo vietų kūrimą, nes darbdavys gali pasinaudoti dabar dirbančiais darbuotojais, nurodyti jiems dirbti ilgiau, sukurti nurodytą pridėtinę vertę, nepriimant naujų žmonių“, - sakė A.Černiauskas.

Premjeras anksčiau tikėjosi, jog projektai Seimui bus pateikti iki gegužės, Trišalė taryba socialinio modelio projektą svarstys posėdyje antradienį.

Socialinį modelį parengė mokslininkų grupė. Ji siūlo atleidimo iš darbo apribojimus ir garantijas iš Darbo kodekso perkelti į nacionalines kolektyvines sutartis, sutrumpinti įspėjimo apie atleidimą terminą ir suvienodinti išeitinę išmoką bei sumažinti ją iki 1 mėnesio. Be to, rekomenduojama palikti 40 valandų per savaitę.

Grupė siūlo įteisinti projektinio darbo, darbinės veiklos mokymo, nenumatytos apimties darbo, darbo keliems darbdaviams, darbo vietos dalinimosi sutartis.

Siūloma bedarbiams mokėti iki 50 proc. algos nedarbo išmoką pirmus tris mėnesius ir ją mažinti neįsidarbinusiems ilgesnį laiką - iki 9 mėnesių, vėliau išmoka apskritai nebūtų mokama.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Anelė

Anelė portretas
Lietuvoje ir taip vyrauja baudžiaviniai santykiai, jūs norit, kad darbuotojai būtų šuns vietoje?
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių