- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Centriniai bankai buvo įsitikinę, kad, keldami palūkanų normas, nors ir skausmingai daugeliui, sumažins infliaciją iki vadovėlinės 2 proc. ribos ir visi gyvens laimingai. Bankinės sistemos nestabilumo, atrodo, jie nesitikėjo. Lietuvoje, nors finansinio drebėjimo nesijaus, komerciniai bankai iš išaugusių palūkanų susikraus tokį pelną, kad valdžia svarsto, kaip elgtis – ar nugriebti robinhudiškai dalį pelno, ir kaip tai padaryti. Apie tai pokalbis su Lietuvos banko valdybos pirmininku Gediminu Šimkumi.
– Amerikos Federalinis rezervų bankas pakėlė palūkanų normas. Nepaisant sukrėtimų, ar tai geras sprendimas?
– Centrinis bankas kovoja su infliacija. Šiame palūkanų normų kėlime yra pinigų politikos perdavimo mechanizmas, kad veiktų efektyviai. Kolegos Amerikoje turbūt galvoja, kad mechanizmas veikia efektyviai, pinigų politikos sprendimai per palūkanų normų padidinimą bus tinkamai perduoti į JAV ekonomiką ir nesureikšmina atskirų bankų problemų, kurios lokalizuotos ir imtasi tikrai stiprių priemonių. Kai kurie sako, kad ėmėsi kūjo prieš musę. Įvairios Amerikos institucijos tikrai stiprias priemones pritaikė, stiprindamos savo šalies bankų sistemą.
– Tačiau infliacija nemažėja taip greitai, kaip visi tikėjosi.
– Reikia nepamiršti, kad visi ekonominės politikos sprendimai neveikia akies mirksniu.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Tai duobėtas kelias?
– Jeigu vertiname patį poveikį, mes turime žiūrėti į prognozes, kaip juda infliacija vidutiniu laikotarpiu. Euro zonoje akivaizdžiai matome, kad infliacija po Europos Centrinio Banko (ECB) sprendimo grįžta į normalų 2 proc. lygį per ateinančius kelerius metus. Kita dalis – kas būtų, jei šių sprendimų nebūtų. Ar nebūtų infliacijos? Dabar Lietuvoje 10 proc. infliacija, euro zonoje – 8 proc. Galbūt kalbėtume visai apie kitus skaičius. Infliacijos laužas labai pavojingas: degina santaupas, pajamas, kraipo ekonomiką.
– Tačiau ar sutinkate, kad yra žemės drebėjimo kvapas?
– Nesutinku. Nesutinku ir dėl to, kad palūkanų normos kaltos. Reikia skirti du dalykus. T. y. bankai, jų veikla, priežiūra, modelis, reguliavimas. Tai lengvesnis reguliavimas Amerikos mažesniems bankams, kas buvo „Silicon Valley“ bankui – tam tikrų reikalavimų netaikymas, veiklos modelio netinkamas patikrinimas, kuris, deja, netvarus pakilus palūkanų normoms. Tai ne palūkanų normos pakilimo problema, bet veiklos modelio. Palūkanų normos gali ir kilti, ir kristi. Euro zonoje veikia kitos taisyklės. Baziniai trys reikalavimai taikomi visiems bankams. Nėra sušvelninto reguliavimo, veiklos modelis visai kitaip prižiūrimas. Turime žymiai stipresnį priežiūros mechanizmą, turime ECB, turime nacionalines institucijas, turime pertvarkymo mechanizmus. Visiems svarbiausiems rinkos dalyviams parengti pertvarkymo planai, turime nacionalines indėlių draudimo sistemas. Amerikoje yra Amerikos problemos, Šveicarijoje – Šveicarijos, bet euro zonoje turime savo taisykles. Turiu paminėti, kad likvidumas, kapitalizuotumas ir pelningumas yra visai kita istorija.
Reikia nepamiršti, kad visi ekonominės politikos sprendimai neveikia akies mirksniu.
– Komerciniai bankai uždirbs labai daug pinigų. Norėtumėte nugriebti dalį grietinėlės nuo pelno?
– Ne taip pateikčiau klausimą. Manau, kovodamas su infliacija, staigiai įsižiebusia dėl išorinių priežasčių, ECB privalėjo reaguoti per pagrindinę priemonę – palūkanų normų didinimą. Jis buvo labai staigus. Euro sistemoje palūkanų normų kilimas atneša didžiulių pajamų. Šiame kontekste svarbu, kad yra didžiulis sukrautas likvidumas. Lietuvoje jis dar didesnis negu kitose valstybėse. Tos lėšos laikomos Centriniame banke ar kažkur kitur, kur vėl atneša papildomų pajamų, t. y. netipinės pajamos dėl susiklosčiusių išskirtinių aplinkybių.
– Ką bankai turėtų daryti? Jie turėtų pasidalyti? Kokie yra būdai?
– Vasario 6 d. mes, kaip institucija, pateikėme daugybę priemonių, kaip sustiprinti konkurencinę aplinką, paslaugų prieinamumą. Iš bankų perspektyvos, galime pasilyginti su Baltijos valstybėmis, kad tuo pačiu indėliu terminuotų palūkanų normos Lietuvoje yra mažesnės.
– Jei bankai pakeltų palūkanų normas terminuotiems indėliams, ar atsisakytumėte minties dėl solidarumo mokesčio?
– Solidarumo įnašo mokestis sukonstruotas taip, kad jis reaguotų į netipinį pelno padidėjimą. Tas mokestis atsirastų, jeigu pelnas būtų didesnis nei įprastai. Jeigu išlaidos išaugtų ar pajamos nebūtų tokios didelės, kaip numatoma, sumažėtų apmokestinamoji bazė ir solidarumo įnašo galbūt nebūtų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimo komitetas: subsidija jaunos šeimos būstui neturi būti siejama su vaikų skaičiumi
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas antradienį nutarė, kad valstybės subsidija jaunoms šeimos, regionuose įsigyjančioms būstą, neturi priklausyti nuo vaikų skaičiaus. ...
-
EIMIN skiria beveik 35 mln. eurų projektų įgyvendinimui
Ekonomikos ir inovacijų ministerija skiria beveik 35 mln. eurų finansavimą 35 projektams, numatomiems įgyvendinti Vidurio ir vakarų Lietuvos regione, pagal priemones „Inopažanga“ ir „Inobranda“. ...
-
M. Skuodis ragina kelių projektų finansavimui pasitelkti viešojo ir privataus sektorių partnerystę
Siekiant užtikrinti valstybinės reikšmės kelių infrastruktūros projektų įgyvendinimą, susisiekimo ministras Marius Skuodis ragina pasitelkti viešojo ir privataus sektorių partnerystės (VPSP) modelį. ...
-
Lietuvos pramonė sausį–kovą augo 0,1 proc.
Pramonės produkcijos vertė Lietuvoje sausį-kovą siekė 8,7 mlrd. eurų (to meto kainomis) ir, palyginti su 2023 metų tuo pat laiku, augo 0,1 proc. (palyginamosiomis kainomis). ...
-
Patarėjas: prezidentas – už progresyvumą didinant mokesčius gynybai9
Prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas sako, kad šalies vadovas pasisako už progresyvumą didinant mokesčius šalyje gynybos finansavimo reikmėms. ...
-
Šilumininkas pasakė, kokia temperatūra turi būti patalpose: kitaip pažeidžiamos žmogaus teisės13
Dėl atšalusių orų Vilniui ir didelei daliai kitų šalies savivaldybių atnaujinus arba tęsiant šildymo sezoną, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius sako, kad patalpų šildymas ne...
-
G. Nausėda su „Invegos“ vadovu aptars priemones gynybos pramonei, Ukrainos atstatymui
Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį susitiks su Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovu Dainiumi Vilčinsku. ...
-
Seimas svarstys naują paramos jaunoms šeimoms būstui įsigyti tvarką
Seimas svarstys, ar jaunoms šeimoms ir toliau leisti su valstybės parama įsigyti būstą aplink Vilniaus, Kauno, Klaipėdos didmiesčius esančiose savivaldybėse nustatant kai kuriuos barjerus. ...
-
Seimas priėmė palankias pataisas „Rheinmetall“ investicijoms1
Seimas sudarė palankias sąlygas dideliems vietos bei Vakarų gamintojams, įskaitant Lietuvoje gamyklą ketinančią statyti Vokietijos karinės pramonės milžinę „Rheinmetall“, greičiau ir paprasčiau statyti gamyklas. ...
-
G. Skaistė: į svarstomą steigti gynybos fondą būtų galima aukoti ir savanoriškai12
Vyriausybei planuojant steigti specialų fondą dėl tvaresnio gynybos finansavimo, pagrindines jo pajamas sudarytų papildoma dalis nuo mokesčių, tačiau kartu būtų galimos ir savanoriškos gyventojų ar verslo aukos, sako finansų ministrė Gintar...