A. Butkevičius: dėmesys smulkiajam ir vidutiniam verslui būtinas

Lietuvos Respublikos Vyriausybės vadovas Algirdas Butkevičius teigia, kad jo vadovaujamas Ministrų komitetas susikoncentruos ties stambiais projektais, bet nepamirš ir smulkiojo verslo, švietimo, mokestinės sistemos problemų.

– Kol kas Lietuvos ekonomikai prognozuojami gana saulėti 2013-ieji. Vis dėlto kokie pavojai gali kilti mūsų šalies ekonomikai? Koks būtų didžiausias iššūkis? – portalas diena.lt paklausė premjero A. Butkevičiaus.

– Šiuo metu nematau ypatingų grėsmių šalies ekonomikai. Žinoma, jei paaštrėtų ne iki galo išspręstos euro zonos problemos pietinėse ES valstybėse, tai šiemet galėtų sutrikdyti tolesnę Lietuvos eksporto plėtrą ir pramonės augimą.

Kiti dalykai susiję su mūsų vidaus rinka – vidaus vartojimas turi augti. Antrą pusmetį paleidus renovacijos programą, turėtų atsigauti statybų sektorius, daugėti darbo vietų, didėti statybinių medžiagų gamybos apimtis, augti pajamos.

Vienas veiksnių, kuris galėtų paveikti šalies ūkio augimą, konkrečiai – verslą, yra kreditavimo politika.

Iššūkiais vadinu stambius projektus, kuriuos esame užsibrėžę šiemet išjudinti. Kaip minėjau, vienas jų – renovacija, ją svarbu sėkmingai pradėti ir efektyviai vykdyti, nes tai ir energijos taupymas, ir darbo vietų kūrimas. Taip pat reikšminga šilumos ūkio pertvarka, strateginių energetikos projektų, tokių kaip suskystintųjų gamtinių dujų terminalas, elektros jungtys, įgyvendinimas.

– Kurie sektoriai ar ūkio šakos, jūsų nuomone, turi daugiausia potencialo, perspektyvų? Ką Vyriausybei reikėtų ir ką ji planuojama skatinti?

– Ilgalaikio augimo variklis yra pramonė, tad tam skiriame daug dėmesio, tačiau augimo galima tikėtis tik sprendžiant problemas kompleksiškai. Manau, daugiausia potencialo turi statybų sektorius, nes jis krizės laikotarpiu smuko 50 proc. Jį privalome atgaivinti nepūsdami burbulų.

– Kokios didžiausios struktūrinės Lietuvos ūkio problemos?

– Ekonomika kol kas nepakankamai konkurencinga, priklauso nuo išorės. Pramonės ar paslaugų produktų dalis joje gana maža, palyginti su kaimyne Estija. Tai  ekonomikos struktūros problema.

Kitas klausimas, ar švietimo kokybė atitinka mūsų būsimus struktūrinius pokyčius. Akivaizdu, kad jau šiandien juntamas kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas. Planuojama kurti mokslo ir verslo tarybą, kuri turėtų spręsti šį klausimą.

– Vyriausybės programoje daug kalbama apie tai, kad reikia atskirti ir pagerinti veiklos sąlygas smulkiajam bei vidutiniam verslui ir, savaime suprantama, skatinti investicijas. Įvardykite bent porą konkrečių darbų, kas šiemet bus padaryta?

– Dėmesys smulkiajam ir vidutiniam verslui būtinas – būtent šios srities problemas kartu su kitais mokesčių klausimais sprendžia darbo grupė. Ji ieško būdų, kaip palengvinti mokestines sąlygas smulkiesiems verslininkams. Ūkio ministerija analizuoja esamą verslo aplinką apskritai.

Tarp spręstinų problemų pirmiausia įvardijami mokesčiai, taip pat ir teritorijų planavimo supaprastinimo procedūros, nes tai neretai stabdo verslo plėtrą bei investicijas.

Smulkusis ir vidutinis verslas pageidauja, kad būtų sumažinti su darbuotojų išlaikymu susiję mokesčiai, tačiau ar tai įmanoma, paaiškės, kai darbo grupė pateiks išvadas.

Beje, stambiesiems lengviau užsitikrinti kreditavimą bankuose. O smulkiojo ir vidutinio verslo atstovams dėl kreditavimo kyla problemų, tam reikia ir sutarimo su bankų atstovais.

– Lietuvos bankas ekonomikos apžvalgoje pastebi, kad jau kurį laiką Lietuvoje nebedidėja investicijos. Kokių priemonių Vyriausybė imsis, kad jų pritrauktų?

– Teisingai pastebėjote, viena grėsmių ekonomikos augimui yra nepakankamos investicijos. Tai susiję ir su pasitikėjimu ekonomine, mokestine aplinka, kreditavimo paieška.

Trečio ketvirčio Lietuvos banko duomenys rodo, kad tiesioginių investicijų srautas padidėjo, tačiau labai nesmarkiai, tad tam reikia skirti itin daug dėmesio. Siekiama supaprastinti Teritorijų planavimo įstatymą, pagerinti mokestinę aplinką, būtinas švietimo ir verslo bendradarbiavimas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

XXI a. baudžiava Lietuvoje

XXI a. baudžiava Lietuvoje portretas
22 metus Lietuvą skurdino, partinių gaujų suformuotos, penkiolika vyriausybių. Štai kokioje padėtyje dabar yra Lietuvos žmonės. Kai ... Anglijoje darbininkas už minimalų valandinį atlygį gali nusipirkti šešis produktus: - pieno 1 litrą; - miltų 1 kilogramą; - cukraus 1 kilogramą; - 6 kiaušinius; - aliejaus 1 litrą; - dyzelino 1 litrą. Tai ... Lietuvoje darbininkas už minimalų valandinį atlygį nepajėgus nupirkti dyzelino 1 litro, aliejaus 1 litro (nes brangesnis už dyzeliną su akcizais) ir iš likusių keturių aukščiau išvardintų produktų gali nusipirkti tik vieną kurį nors, nes kitiems įsigyti pinigų jau nepakanka. (Tai yra 2012 kovo mėnesio tyrimo duomenys) Tokiom nežmoniškom sąlygom Lietuvoje skursta dirbantis jaunimas ir mes su mažiausiomis darbo pajamomis, tokiom sąlygom yra priversti vargti ir pensininkai. Partinių gaujų dėka, Lietuva tapo netinkama žmogui gyventi. Neregėto masto emigracija tai byloja. Visos partinės gaujos, prisidėjusios prie Lietuvos naikinimo, turi būti išformuotos.

XXI a. baudžiava Lietuvoje

XXI a. baudžiava Lietuvoje portretas
Štai keletas skaičių, kurie akivaizdžiai rodo vis didėjančią priespaudą Lietuvoje. 2009 metais partinės gaujos sukčiai įvedė neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) skaičiuoklę ir dabar kai pajamos yra 3150 litų ir daugiau, tai NPD = 0 !!! Nuo tada, dabar ... Kai MMA 800 litų, tai darbininkui į rankas teko 85% atlyginimo. Kai MMA 850 litų, tai darbininkui į rankas teko 84% atlyginimo. Kai MMA 1000 litų, tai darbininkui į rankas tenka 82% atlyginimo. Tai reiškia, kad ... Didinant MMA, „nepastebimai” didėja mokesčiai silpniausiesiems Lietuvoje. Anglijoje ... Rugsėjo mėnesį darbininkui į rankas teko 90% nuo mažiausio darbo užmokesčio. Nuo balandžio mėnesio darbininkui į rankas teks 93% nuo mažiausio darbo užmokesčio, padidinus NPD. NPD Anglijoje didinamas kasmet, nuvertėjant pinigams, brangstant prekėms. Anglijoje NPD apie 2830 litų per mėnesį. Nuo balandžio NPD apie 3300 litų per mėnesį. Nuo šios sumos nėra atskaičiuojamas joks mokestis: -nei valstybinei mokesčių tarnybai; -nei socialiniam draudimui. (Tai yra 2013 sausio mėnesio tyrimo duomenys) Maisto ir daiktų kainos apytiksliai sutampa su lietuviškomis. Lietuvos gyventojai drabužius ir avalynę perka Anglijoje. Labai blogai atrodom ES “bendrijoje”. Partinių gaujų sukčiai naikina Lietuvą iš seimo bunkerio. Negerai. Partinių gaujų dėka, Lietuva tapo netinkama žmogui gyventi. Neregėto masto emigracija tai byloja. Taigi ... Visos partinės gaujos, prisidėjusios prie Lietuvos naikinimo, turi būti išformuotos.

XXI a. baudžiava Lietuvoje

XXI a. baudžiava Lietuvoje portretas
Kai Lietuva yra prijungta prie ES dviejų dienų neaiškiu referendumu, tai yra sukčiavimas. Kai Lietuvos žmonės priversti išgyventi nežmoniškos socialinės atskirties sąlygomis ES, tai yra sukčiavimas. Kai net Lietuvos žemė yra paversta preke užsieniečiams tik už lengvai spausdinamus pinigus, tai yra sukčiavimas. Lietuva yra naikinama, sukčiaujant. Negerai. Partinės gaujos, kurios valdė Lietuvą, darė nusikaltimus žmogiškumui. Todėl ... Reikalingas tautinis tribunolas, kad apginti ir išsaugoti Lietuvos bendruomenę.
VISI KOMENTARAI 9
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių