Būstų pirkėjų pageidavimų sąraše – naujas punktas

Visgi dar prieš kelerius metus tokie būstai graibstomi nebuvo. Pirkėjų nepatiklumą lėmė tai, kad jų kainos buvo net 10 ir daugiau procentų aukštesnės, nei žemesnės energinės klasės būstų. Be to, stigo informacijos apie aukštos energinės klasės būstų privalumus. Tad kas lėmė rinkos pokyčius dabar?

Sėkmę lėmė įvairovė

Pirmasis A energinės klasės daugiabutis buvo pastatytas 2012 metais Vilniuje, Bajorų kalvose. Per tą laiką tokių gyvenamųjų namų gerokai padaugėjo. Pagal oficialius duomenis šiuo metu Lietuvoje yra pastatyti ir sertifikuoti 74 A energetinės klasės būstai (iš jų – 58 individualūs namai arba kotedžai ir 16 daugiabučių) bei 44 A+ energetinės klasės gyvenamieji pastatai (tai yra, 39 individualūs namai arba kotedžai ir 5 daugiabučiai). Visi A ir A+ energinės klasės daugiabučiai namai stovi didžiuosiuose Lietuvos miestuose: 19 Vilniuje ir po vieną Kaune (A+) bei Klaipėdoje (A). Didžioji dauguma (net apie 84 proc.) visų pastatytų A ir A+ energinės klasės individualių namų arba kotedžų taip pat yra trijuose didžiuosiuose miestuose bei jų rajonuose.

Nesunku pastebėti, jog energiškai efektyvių gyvenamųjų namų pasiūlą didina auganti jų paklausa.

„Susidomėjimas A energinės klasės pastatais nuosaikiai auga ir šiuo metu yra didesnis nei buvo prieš keletą metų. Tokį būstą dažniau renkasi tie, kurie perka nekilnojamąjį turtą ne investicijai, tai yra, siekdami gauti grąžą iš nuomos, bet naudojimui savo reikmėms“, – komentavo NT agentūros „Ober-Haus“ Būsto departamento vadovas Audrius Šapoka.

Augančią tokių būstų paklausą pastebi ir NT bendrovės „Inreal“ analitikas Robertas Žulpa: „Paklausa auga, kadangi didėja tokio būsto pasirinkimo įvairovė tiek skirtinguose mikrorajonuose, tiek ir skirtingos klasės būstuose. Pavyzdžiui, A ir A+ energinės klasės būstų yra nuo ekonominių iki prestižinių. Augimą lemia ir nesiskirianti arba minimaliai besiskirianti tokios energinės klasės būstų kaina, palyginti su žemesnės energinės klasės būstais. Reikia pažymėti, kad nuo 2016 metų lapkričio 1 dienos visi naujai projektuojami namai turės būti ne žemesnės nei A energinės klasės, tad kelerių metų bėgyje (kuomet dauguma iki 2016 m. lapkričio 1 dienos suprojektuotų žemesnės energinės klasės būstų bus pastatyta ir išparduota) tokie būstai užims vis didesnę dalį pardavimuose“.

Susidūrė su idėjiniais pionieriais

Nors dabar vis daugiau pirkėjų pageidauja, kad jų būstai atitiktų A ar A+ energinio naudingumo klasę, vos prieš kelerius metus pirkėjai tokius būstus pirkdavo vangokai. Architektas Tautvydas Rušinas, Klaipėdos priemiestyje parengęs net du A+ energinio naudingumo klasės sublokuotų kotedžų projektus – vieną Ginduliuose, kitą – Slengiuose, pastebėjo, kad prieš kelerius metus pradėjus plisti pasyvių namų idėjoms, daugelis žmonių į jas žiūrėjo nedrąsiai, o dažnai – ir įtariai.

„Įtarumas ypač padidėdavo, pradėjus skaičiuoti namo statybos sąmatą, nes ji buvo iki trečdalio brangesnė. Kita vertus kai kuriuos pirkėjus viliojo ir ženkliai mažesni namo šildymo kaštai. Vis dėlto tuo metu vyravusi finansinė krizė apribojo ženklesnį energiškai efektyvių namų projektavimo ir statybos augimą. Tiesa, pageidaujančių pasyvių namų buvo. Net ir man pačiam teko praktiškai susidurti su idėjiniais pionieriais – klientais, tada pageidavusiais tokių namų“, – prisiminė architektas.